Stovykla❤❤❤

Meilės istorija

Darija pov.

Mes išėjom iš administratorės kabineto. Aš labai delsiau paklausti Kajaus ar jis vis dar ant manęs pyksta? Bet labai bijojau išgirsti neigiamą atsakymą. Darija susiimk nagi paklausk jo.- Kalbėjo mano sąmonė.
- Kajau ar tu pyksti ant manęs?- vis dėl to nedrąsiai paklausiau
- Taip, ne, nežinau.,- piktai atsakė. Jis ant manęs pyksta.
- Noriu, kad tu žinotom jog aš nesakiau niekam, kad tu wapini. Juk miškelį tu man grasinai tai ir bijojau kažkam prasitart.- gan piktai atsakiau.
- Aš negalvojau, kad tu manęs bijai,- ištarė jis.- Aš nenorėjau tavęs gąsdint patikėk aš netyčia. Aš labai labai atsiprašau. Kada tu šalia aš nežinau kas man darosi aš išproto kraustausi. Aš nežinau ką daryt su savo rankom, kai tu šalia manęs, tai paimu ir pabučiuoju tavo saldžias lūpas.-Pratarė. Tai nuskbėjo tikrai labai meiliai.- Tu dabar manęs nekenti, aš tada jau eisiu ir kaip ir žadėjau nesiartinsiu prie tavęs per metrą,- tai tardamas jis išėjo pro duris. Aš nežinau ką aš jaučiu dabar. Mano jausmai visiem paslaptis stengiuosi nieko niekam neatskleist. Aš bijau vieno dalyko tik vieno ir man atrodo, kad jis jau netoliese. Aš pradedu įsimylėti Kajų. Aš noriu kai ką jum papasakoti. Prieš metus kada man buvo trylika aš turėjau vaikiną. Mes susitikinėjom slaptai. Aš išbėgdavau iš namų kad jį pamatyt. Mes buvom labai faina ir graži pora, bent jau aš taip maniau. Bet vieną dieną mūsų likimas nusisprendė pats. Į mūsų miestelį atsikraustė nauja mergaitė. Ji buvo juodų plaukų ir šviesiai žalių ryškių akių. Visi mūsų miestelio berniukai ją įsimylėjo. Aš labai bijojau, kad ir mano vaikinas į tai įsivels. Ir vieną dieną jis pasakė man, kad mum reikia labai rimtai pasikalbėt. Aš jau numaniau apie ką bus ta kalba. Mes tasisėdom ant suoliuko ir tada jis man traė:
- Aš turiu labai didelius jausmus mūsų miestelio naujokei,- išgirdus šitus žodžius aš labai nuliūdau ir pravirkusi tariau:
- Seniai tai numaniau. Mačiau kaip į ją žiūri, tad nemaišysiu tau. Tarp mūsų viskas baigta,- tai ištarus aš išėjau ir palikau jį vieną. Kiekviena miela ir graži diena man tapdavo niūria ir bjauria. Aš ištisas dienas verkiau dėl jo. Po savaitės sužinojau, kad jis pradėjo susitikinėti su ta mergaite. Po dviejų svaičių. Ji jį paliko. Po kelių dienų jis atėjo prie mano namų ir tarė:
- Prašau atleisk man aš buvau toks kvailas, kad palikau tave. Atleisk.- tuo metu viena ašara paliko mano skruostą.
- Atleisk ir tu man, bet negaliu tavęs daugiau matyti. Tu žinai kaip aš kankinausi??! Ne nežinai todėl eik. Tu atėjai tik todėl nes tau reikia meilės.- tūkstantis ašarų paliko mano skruostą. Jis išėjo ir aš jo daugiau niekada nemačiau, nes jis išsikraustė į kitą miestą. Nuo to laiko aš tapau tokia drąsi ir man buvo nusispjaut ant visko ir ant visų. Bet dabar pasirodė Kajus ir aš bijau, kad šita istorija vėl gali pasikartoti...

Sveiki labai atsiprašau už klaidas. Daugelis man paliko nuomonių, kad ši istorija tikra nesąmonė gal taip ir yra. Bet tiesiog noriiu pasakyti, kad taip buvo sugalvota autorės. Merginai dabar nusispjaut ant viso gyvenimo, bet anksčiau ji buvo faina miela mergaitė. Gal grįš jos tas gerumas sužinosite tik turėdami kantrybę