Darija.
Po pusvalandžio visus pakvietė vadovai ir mes turėjom eiti atgal į mūsų stovyklą. Ėjom gan trumpai sakyčiau. Už mūsų ėjo elitas. Mes su jais normaliai bendravom viskas buvo oki. Šiaip mes prikolinom ant mažų vaikų xdd. Aš priėjau prie vadovo ir pasakiau.
- Vadove, jūsų batas atsirišo,- vadovas pažiūrėjo į savo batus ir nusižvengė. Ot toks paprastas senas bairis bet tikrai veikia.
- Darija, dar vienas toks pokštas kitą kart neeisi prie jūros.,- amm okey nice.
- Vadove, jūsų nugara balta.- pasakiau.
- Tu gal nenori prie jūros, kad taip darai?- aš nusižvengiau. Ir Kajus sako:
- Tai kad ji nemeluoja! Jūsų nugara tikrai balta vadove!- nu gi sakiau o jūs galvojot kad tai eilinis mano medinis prikolas? Net ne.
- Aaa na tada dėkuj,- padėkojo?!? už ką?!?
- Tai kad eilinis pokštas vadove buvo xd,- padėkojo man už melą.
- Kajau, Darija marš prie manęs ir ne nuo žingsnio nenutolstat! Pokštininkai mat atsirado,- nu vo mes blogi vaikučiai xd.
Stovykloje.
Grįžom į stovyklą. Atėjom į savo kambariuką persirengėm i susišukavom. Visos apsirengėm šortukus ir maikutes bei kedus. Pasiėmiau kuprinytę, telefoną ir pinigėlių aišku. Susirišom uodegytes ir buvom kap dvynės lol.
Biškutį apsitvarkėm kambariuką ir sušvilpė švilpukas.
- Vaikai dabar eisime į miestą, tad rikiuojamės po du.- visiem buvovkap visad nusispjaut ant tų taisyklių. Benas paleidouzoną per kalonėles. Ant viso garso nu buvo tobulas muzonas ką galiu pasakyt tai pas jį geras skonis xd.
Jau beveik prie miesto. Visą kelią mes su mano bestėm durniavom. Pvz mojavom kiekvienai mašinai. Rodėm fakus bernam. Už tai vadovas biškį nubaudė tad turėjom stovėt prie jo. Ir krč važiavo mašina ir mes parodėm vadovui ragučius. Nu kaip vaikų darželis. Nu krč vadovas kartu žvengė ir pyko.
Mum iki miesto buvo likęs net kilometras su puse. Mes su mergom ant tiek prisdurniavom, kad žiauriai pavargom. Vos paeit galėjom kojas nesveikai skaudėjo lyg bžtumėm marfoną bėgusios.
Mes biškį atsilikom nuo vadovo. Nuėjom į kitą gatvės pusę kol nieks nematė ir ty obuoliukų buvo. Mes prisiskynėm paėdėm. Ir ble mes atsisukom o nieko nėra. Mes panikoj ble kų daryt.
- Darija tik nesakyk kad mes pasiklydom?- visos sužiuro į mane. Juk tai mano mintis buvo obuoliukų nueit prisiskynt.
- Atsiprašau.- tariau.
- Pom ne tai svarbu svarbiausia kų mes dabar darysim?- Suriko Kristin.
- Turbūt eisim į priekį ir klausinėsim aplinkinių kur randasi miestelis.- Pasiūliau gan gerą pasiūlymą. Visos linktelėjo ir mes pradėjom eiti į priekį. Isą laiką ėjom į priekį, kol nepamatėm aštuonių gražių bernų su mocais.
Mergos bijojo prie jų eit tai nuėjau aš.
- Atleisk labas aš Darija. Gal tu žinai kaip nueiti iki miesto? Nes mes su draugėm nuo stovyklos būrio pasiklydom.- Išpyškinau viską
- Labutis.- jis nusišypsojo šelmiška šypsena. Man pasidarė baugu ir nemalonu, nes mes tik keturios ir aštuoni beenai.
- Tai ar gali padėti?- su baimės gaidele ištariau.
- Galiu padėti jeigu tik sutiktum su manim kartu lovytėj pagulėt,- man pasidraė žiauriai baugu. Blemba. Fuck į ką aš įsivėliau.
- Mes gal jau eisim.- tariau ir pagreitinau žingsnį. Tada tas gražuoliukas ant moco stvėrė mano ranką. O mano drauges kiti laikė.- Ką darai išprotėjai paleisk mus!!- rėkiau bet jis ignorino ir įsakė mus nuvesti į sandėliuką. Mes stovėjom visos keturios apsiverkusios ir maldavom paleist mus, bet staiga praradom sąmonę.
ESTÁS LEYENDO
Stovykla❤❤❤
Novela JuvenilSveiki tai mano nauja istorija apie merginą kuri su savo drauge pirmą kartą išvažiuoja į stovyklą. Kas lauks jos toje stovykloje sužinosite paskaite mano istoriją?