Aukščiausias šuolis

Pirma /trečiadieniais/

- Mellany! Valgyt! - surėkė mano auklė - brolis - Denis. Nes, o taip, mano tėvų beveik niekad nebūna namie. Ir tik dėl vienos priežasties - jie garsūs architektai, todėl dažnai keliems mėnesiams išvykstą į užsienį palikdami mane septyniolikametę su dvidešimtmečiu broliu vienus. Žinoma palieka dar ir nemažai pinigų už kuriuos nusipirktume maisto ir sumokėtume už nuomojamą žirgo gardą.
Taip aš lankau žirgyną ir taip aš myliu žirgus, ir dar vienas taip aš turiu nuosavą žirgą.

- Tuoj! - atrėkiau. Šiandien trečiadienis, o tai reiškia, kad dvyliktą valandą aš turiu būti žirgyne.

Pažvelgusi į laikrodį ir pamačiusi kad jau dešimta, šokau į šlepetes ir įsisupau į savo baltą chalatą. Nušlepsėėjusi laiptais žemyn į antrą aukštą krestelėjau ant kėdės.

- Rytas labas! - pasisveikino brolis.

- Sveikas, kas valgyt? - užklausiau.

- Blynai, - nusijuokė.

- Nes tu nieko daugiau nemoki, - pavarčiau akis.

- Nepavydėk, žirgų mergaite, - nusivaipė. Ir čia skaitosi viresnysis brolis kuris elgiasi kaip penkiametis...

Netrukus prieš mano nosį atsirado lėkštė blynų. Sušveitusi juos ir padėkojusi už pusryčius nubėgau į savo kambarį persirengti ir atsiprausti.

Smėlinės jojimo kelnės, žydra sportinė, trumparankovė maikutė, jojimo batai, į dvi supintas kasas surišti plaukai ir aš jau pasiruošusi. Išeidama iš kambario nugvelbiau kuprinėlę kurioje buvo buteliukas vandens, telefonas ir piniginė.

- Išeinu! - surikau broliui ir išgirdusi „Iki" išėjau iš namų. Iš pavesinės išsivariau savo dviratį ir važiavau į žirgyną.

Na kaip jums pirma dalis? NUOMONIŲ
P. S.
Atsiprašau, kad trumpa TIK 222 žodžiai.