O buvom penki.

1 dalis

Atostogų pirmadienis.  Mama mane pažadino iš pačio ryto.  Nežinau buvo dar anksti gal 6:45h ryto. 
-Kelkis! Pavėluosi. -surėkė man miegant mama.
-LAUK!!!!  Duok man ramybę!   Nerėk!  Atostogos man!  Ko dar stovi?  Lauk pasakiau! - dar garsiau išrėkiau.
Mama tik pastovėjo nieko neatsakė. Nuleido akis ir išėjo. O aš apsisukau ant kito šono ir miegojau toliau. 
Kai atsibudau buvo jau 10:45h. 
Susitariau susitikti su Emile.  Ji buvo drauge gyvenanti kaiminystèje.
Išgirdau,  kad man skambina. Tai buvo Emile.
-Alio. -atsiliepiau.
-Sveika nepyk,  bet negalėsim susitikti sergu. Vakar vakare sukilo temeratūra. Greučiausiai gri... -pasakojo ji kol įkišau liežuvį.
- Nesupratau?  Negalėsim susitikt??  Nebesvaik!  Tuoj busiu. (Numečiau).
Nervina šiandien mane visi kaip galiu neaplankyti draugės,  ypač tada,  kai ji serga. Buvom planavusios pasidomėti spiritizmo sensais,  bet matyt teks nukelti planus.  Po 30 minučių buvau pas ją su saldumynu ir senų knygų kalnu.
-Na kaip jautiesi? -paklausiau.
-Nekaip. -išlemeno.
-Pataisysim!  -pasakiau,  nes puikiai žinojau kaip ją pralinksminti.
Ilgai Emilės netrugdžiau.  Serga..  Vistiek śiektiek pralinksminau ir priverčiau pasijusti geriau.  Gryžusi namo domejausi spiritizmo sensais.  Jie mane labai traukė niekaip negaliu atsispirti.  Galbut todėl,  kad prieš metus auto avarijoje žuvo mano bx? Atejus vakarui užmigau. Buvau pavargusi nepajutau,  kaip mama gryźo.
Kitą rytą manęs laukė dar viena nuobodi diena.

Pirma dalis!  Galbūt pieva bet... ... Tikėkimes paskui bus idomiau.  :D