O buvom penki.

9 dalis

Tadis mane sugavo.
-Kokia įžūli jūs panele.-su pašaipa pasakė medicinos seselė ir uždarė duris.
-Diameda. Ramiau.-giežtai ištarė Tadas.
-Aš tau ne Raminta ar Ramūnas, kad rami bučiau!-atkirtau
-Taip.-atsakė,pasodino mane ant lovos,pažiūrėjo man į akis ir isisiurbė į lūpas.Atsitraukė dar kartą pažiūrėjo man į akis ir išėjo.
Aš likau ramiai sėdėti ir galvoti:
-Wtf? Bučkis nuo Tadžio?? Rimtai?Ar jis man kažką jaučia? Jis man tik draugas... Kaip jam tai pasakyti...??
Tai taip keista..
Suskambo telefonas.
-Alio.-atsiliepiau.
-Kur tu?-paklausė.Išbalso supratau, kad mama.
-Ten kur dabar nenorėčiau būti.-pakėliau toną.
-Kur?-pakartojo.
-Ligoninei!-susinervnau.
-Atvažiuoju..-pasakė sunerimusi.Ir numetė signalą.
Dar kartą nuleidau akis į žaizdą..Kaip??Iš kur ji?? Kodėl negaliu prisiminti??
Kankino mane mintys.