Kai vienąkart išgirdau tavo juoką, mane apėmė begalinė ramybė. Jis buvo gražesnis ne tik už viso pasaulio muziką, bet net ir už tylą. Nežinau, kodėl tada juokeisi, tačiau galėjau to klausytis amžinai. Norėjau būti tuo žmogumi, kuris tave pralinksmina ir verčia tave jaustis gyvu, lygiai taip pat, kaip dėl tavęs jaučiuosi dabar.
