Per savo šešioliktą gimtadienį Kristina sulaukia anoniminės žinutės su pasiūlymu - pakeisti savo skausmo kupiną gyvenimą per septynias dienas. Mergina pasiryžta sutikti ir aprašyti kiekvieną išbandymų dieną į dienoraštį. Ar lemta likimo nuskriaustai...
Šiandien jau šešta išbandymų diena. Kaip greitai eina laikas, taip? Ilgai svarsčiau ką šiandien turėsiu atlikti. O kai sulaukiau žinutės, bijojau ją atidaryti. Kas manęs laukia? Ilgai nedelsiau ir perskaičiau ją. Anonimas siūlė prisijungti prie vietinės dainininkų grupelės. Siūlė? Kažkas naujo. Ar tai galiu suprasti kaip po pasiūlymą ar užduotį? Tačiau ilgai nebegalvojau ir pasiruošiau surasti tą būrelį. Aš gi galiu! Tai įrodžiau sau visus penkis kartus.
Taip pat, šiandien, teta sulaukė skambučio iš mano gydytojos, dėl praleisto vizito pas psichologę. Girdėjau, kaip greiti žingsniai artėjo link mano kambario durų. O aš ruošiausi tikrai beprotiškam dalykui. Vos ji įsiveržė į patalpą aš iššokau pro langą. Dar spėjau pamatyti velniškai piktą globėjos veidą.
Nusileidimas iš antro aukšto pavyko palyginus gerai. Pirmąjį kartą prireikė kelių valandų kol praėjo skaudėti koją. Gerai, kad nelūžo. Po tokio poelgio gavau ilgą namų areštą, tačiau tėvams jį teko nutraukti, mat atvažiavusi pusseserė Reda norėjo asmeninės ekskursijos po šį miestelį. Galiu pripažinti, jog esu pati blogiausia gidė. Aš absoliučiai nieko nežinojau apie savo gimtinę. Bet Redai to ir nereikėjo. Mergina tiesiog norėjo pasivaikščioti po parduotuves ir, kad ją pridengčiau dėl vakarėlių. Tad buvo dviguba nauda. Na o šįkart, niekas manęs jau nebeišgelbės. Reda su šeima už daugybės tūkstančių kilometrų, o draugų neturiu.
Mėgėjų dainininkų grupelė rinkdavosi mano mokykloje savaitgaliais, maždaug pietų metu. Jaučiausi kiek nedrąsiai įeidama į muzikos klasę, kurioje sėdėjo septyni paaugliai, nuo dešimties iki septyniolikos metų. Kiek pamenu ten buvo Sima, Gerda, Simonas, Paulius, Belė, o kitų nepamenu. Jie man liepė prisistatyti ir padainuoti. Buvo nedrąsu, tačiau viską dariau tik dėl noro sužinoti kas yra tas anonimas.
Po geros valandos visų narių prisistatinėjimo į klasę atėjo dar du žmonės. Tai buvo Adrianas ir Lorelė. Abu atsiprašė, kad vėluoja ir vaikinas prisėdo šalia manęs. Kodėl aš jį taip dažnai matau? Tačiau man tai patiko. Mes kalbėjomės taip, tartum būtume seni pažįstami. Ar jau galiu jį vadinti savo draugu? Nes labai norėčiau turėti tokį draugą.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
450 žodžių
Wow! Jau visas, ištisas, aštuonias dienas rašau šią istoriją! Tad ta proga - nuomonių! Ko tikitės, ko laukiate, ko norėtumėte? Kas patinka?
