Per savo šešioliktą gimtadienį Kristina sulaukia anoniminės žinutės su pasiūlymu - pakeisti savo skausmo kupiną gyvenimą per septynias dienas. Mergina pasiryžta sutikti ir aprašyti kiekvieną išbandymų dieną į dienoraštį. Ar lemta likimo nuskriaustai...
Šiandien paskutinė diena. Nežinau kodėl, bet liūdėjau. Ir visai ne dėl to, kad grįžusi namo radau kaip niekad piktą globėja, laukiančią manęs prie durų su paruošta pikta kalba. Galbūt liūdesį kėlė, kad daugiau nebesulauksiu tų žinučių su dienos užduotimi. Tačiau pagaliau sužinosiu, kas tas geradarys anonimas, padėjęs vėl atrasti tą mano gyvenimo kelią. Pagaliau darysiu, tai kas man patinka - dainuosiu. Tapau drąsesne, ir vėl šypsausi, vis rečiau prisimenu skaudžius praeitų metų įvykius. Nors ir pasiilgsiu tokio kvailiojimo, turiu eiti pirmyn. Ir štai paskutinė diena, kai mano gyvenimas pasikeis.
Su tuo pačiu keistu jauduliu atidariau pranešimus ir perskaičiau iššūkį. Va čia tai viršūnė! Pakvieti patinkantį vaikiną į pasimatymą? Aš neturiu simpatijos, o tuo labiau nepažįstu nieko, kam galėčiau patikti, tokia kokia esu. Na gerai. Gal ir yra toks žmogus. Ir spėju jau žinai, su kuo eisiu susitikti. Taip, tai Adrianas. Tas vienišas rudaplaukis vaikinas su žydromis, kaip dangus, akimis.
Jutau velnišką baimę. Delnai prakaitavo, burna išdžiuvo, o širdis plakė taip smarkiai, kad bijojau, jog neiššoktų. Ėjau į šiandienos dainavimo burelio susitikimą ir meldžiausi, jog ten būtų Adrianas. Jau buvo gerokai po pietų ir aš vėlavau. Pirmą kartą sugebėjau ateiti ne laiku. Niekas nekreipė dėmesio į mane. Visi kažkuo užsiėmė, mat po savaitės vyks koncertas miesto pagrindinėje aikštėje. Man jie taip pat siūlė prisijungti, tačiau dar negalėjau sutikti. Galbūt kitą kartą?
Atokiau nuo visų sėdėjo ir vaikinas, dėl kurio kaltės jaučiausi laimingesnė. Kartu su juo buvau savimi. Ir taip, manau, kad susižavėjau juo ne tik kaip draugu. Tik laikas parodys ar lemta tam tapti realybe. Kai paklausiau ar jis norėtų susitikti su manimi rytoj po pamokų, Adrianas nusišypsojo taip plačiai ir linktelėjo. O aš apsiverkiau! Jam paklausus dėl ko verkiu, aš tik nusijuokiau ir išlemenau „čia laimės ašaros".
Rất tiếc! Hình ảnh này không tuân theo hướng dẫn nội dung. Để tiếp tục đăng tải, vui lòng xóa hoặc tải lên một hình ảnh khác.
313 žodžių
Tai kaip ir paskutinis skyrelis... Liko tik epilogas.
Kokios pabaigos tikitės? Ar turite spėjimą kas tas anonimas?
