You saved me

21 skyrius

"Kaip jūs?"-paklausiau Niall senelės

"Jaučiuosi gerai, mieloji, ačiū"-šyptelėjo ji

"O kaip judu su mano subingalviu ankūku?"-sukikeno senolė

"Mudviem viskas gerai"-atsakiau

Pro močiutės kambario duris įėjo Maura.

"Selena, ar galėtum trumpam ateit?"-kreipėsi į mane

Aš tik palinksėjau ir nusekau Niall mamai iš paskos. Mudvi atėjom į jos ir Daniel kambarį. Ant miegamojo lovos gulėjo pakankamai didelė, balta, popierinė dėžė.

"Ilgai laukiau šio momento ir pagaliau pasirįžau. Noriu, jog atidarytum šią dėžę"-tarė Maura

Priėjau arčiau lovos ir lėtai nuėmiau dėžės dangtį. Kai pamačiau dėžės turinį, akyse pajutau greitai besikaupiančias ašaras.

"Juokaujat?"-žvelgiau tiesiai į neapsakomo grožio vestuvinę suknelę

"Ji buvo mano. Ja viklėdama tuokiausi su Bobby. Šiek tiek patobulinau, kad atrodytų jaunatviškiau. Labai norėčiau, kad iki savo ir Niall vestuvių laikytum ją pas save. Man būtų garbė"-moteris suašarojo

"Juokaujat? Tai man garbė"-iš akių pasipylė stikliniai, maži lašeliai

"Aš negaliu jos priimt"-sukūkčiojau

"Gali ir priimsi. Nori pasimatuot?"-išėmė suknelę iš dėžės

"A..a..aš.."-nebeatlaikiusi įtampos, išbėgau pro duris ir kaip kulka iš ginklo išlėkiau iš namų

Pro ašaras vos mačiau kur bėgu, tačiau privalėjau atsidurt kuo toliau. Kaip pasakyt Maurai ir visiems kitiems, kad mudu su Niall išsiskyrėm? Kaip pasakyt, kad šiuo metu žiedą mūviu tik dėl to, kad niekas nesuprastų, jog viskas yra suknistai blogai?

Net nepajutau, kaip greitai pribėgau tą žaidimų aikštelę, į kurią Niall buvo jau ne kartą atsivedęs. Nusprendžiau atsisėst ant sūpynių ir ten išsiverkt.

"Selena"-staiga išgirdau tą patį airišką akcentą

Net nesivarginau pakelt akių, o toliau verkiau kaktą suglaudusi su keliais.

"Kas atsitiko?"-klausimas pasiekė mano ausis

"Tavo mama..ji..man padovanojo savo..vestuvinę suknelę"-dar labiau įsiverkiau

Vaikinas daugiau nieko nesakė tik apkabino mane taip, kaip visada tai darydavo.

"Palik mane vieną, prašau. Ir leisk sugrįžt atgal į New York'ą. Aš nebegaliu daugiau taip kankintis"-atsitraukiau nuo jo

"Žinau, kad tau sunku. Aš taip pat jaučiuosi tragiškai, bet.."

"Jokių bet Niall! Išsiskyrėm, reiškia ir turim būt atskirai, o ne vaidint laimingą porą!"-surėkiau

Net nespėjau pajust, kaip staigiai Niall lūpos susidūrė su manosiomis.

"Ką tu darai?"-tyliai paklausiau

"Taisau situaciją ir bandau kaip nors tave nuramint"-pakuždėjo tiesiai į mano lūpas

"Atsitrauk, taip negerai. Mudu nebe kartu"-tariau

"Negaliu ir nenoriu. Mes abu to nenorim"-ir toliau laikė mane savo glėby

"Nenoriu, kad viskas taip pasibaigtų. Tu mano ir niekeno kito. Nebeleisiu, kad kas nors mus išskirtų"-tęsė

"Bet.."

"Kaip prieš tai sakei, jokių bet. Mudu dar ne tokius sunkumus esam įveikę, todėl ir dabar galim viską išspręst"-pertraukė mane

"Aš viską sugadinau. Tu turėtum būt labai piktas ant manęs"-nuleidau galvą

"Ej, aš nepykstu. Suprantu, kaip jautiesi, princese"-Niall nepaleido manęs

"Tu toks geras.."-sumurmėjau

"Daugiau nebeverk, gerai? Nusiramink ir grįžtam atgal"