You saved me

32 skyrius

"Seli"-į virtuvę atėjo mažasis Theo

"Ką?"-atsitūpiau prie jo

"Mudu su dėde Niall alkani"-suzyzė

"Ko norėtum?"-paklausiau

"Blynelių"-nedrąsiai atsakė

"Iškepsiu blynelių, bet tada eik į svetainę ir susitvarkykit žaislus, gerai? Vėliau paskambinsim tavo tėvam ir manau, jog nori, kad pagirčiau tave"-pataršiau berniuko plaukus

"Tu pati geriausia"-pasistiebęs pakštelėjo man į skruostą

"Gerai, padlaižy, eik tik per daug ten neišdykauk su Niall"-nusijuokiau

Po penkolikos minučių staiga pasigirdo durų skambutis. Iškart nuėjau į svetainę.

"Kas ten?"-paklausiau Niall, kuris žiūrėjo pro durų akutę

"Tavo mama su Kate"-tyliai atsakė jis

"Nedrįsk atidaryt"-pasakiau

"Kas yra?"-prie manęs prisiglaudė šiek tiek išsigandęs Theo

"Pabūk pora minučių tyliai, gerai? Nieko baisaus"-paėmiau berniuką į savo rankas

Po kelių minučių Niall pranešė, jog mama ir Kate nuvažiavo.

"Blynai jau gatavai. Galim eit valgyt"-nusišypsojau Theo

"Theo, eik nusiplauk rankas ir eisim valgyt. Atsisėsk prie stalo, mes tuo ateisim"-Niall paėmė Theo iš mano rankų ir pastatė jį ant žemės

"Gerai"-mažylis paklusniai linktelėjo ir nutipeno

"Visą gyvenimą nevengsi susitikimo su Kate, Selena"-vos tik Theo dingo, Niall tarė

"Nereikia. Nenoriu girdėt nė žodžio šia tema, aišku?"-pyktelėjau

"Ne, neaišku. Ką ketini daryt toliau? Išsižadėt šeimos?"-švelniai suėmė mane už pečių

"Su tėvu ir Nate vis dar bendrauju, jei nepastebėjai"-burbtelėjau

"Selena"-susiraukė vaikinas

"Ko tu nori iš manęs, a?! Man nereikia kitokios šeimos! Mano šeima esi tu. Ką dar nori, kad daryčiau?!"-supykau

"Noriu, kad susitaikytum bent su motina, kurią visai neseniai suradai ir gavai antrą galimybę viską pradėt iš naujo"-rėžė Niall

"Motina, kuri dabar elgiasi visiškai kitaip nei gulint ligos patale? Noriu tokios, kuri rodė susidomėjimą manimi ir nuoširdžiai rūpinosi! Dabar jai rūpi tik Kate, kuri, pasirodo, dviveidė gyvatė"-toliau ginčyjausi

"Ši tema baigta"-grubiai patraukiau Horan rankas nuo savęs ir nuėjau pas Theo, kuris laukė, kol ant stalo atnešiu blynus

***

Vakare, kai Theo užmigo, nuėjau į kambarį, kuriame jau gulėjo Niall ir iškart atkreipė dėmesį į mane.

"Tai dabar pyksi ir ant manęs?"-prabilo jis

Nieko nesakiau. Susitvarkiusi, atsiguliau ir nusisukau nuo jo.

"Selena, neliek savo pykčio ant manęs"-vaikino ranka atsidūrė man ant liemens

"Tada kodėl mane verti daryt tai, kas dar labiau skaudins?"-suašarojau

"Nes žinau, jog prarasdama ryšį su mama ir seserimi būsi dar labiau įskaudinta"-atsakė Niall

"Ne, Niall, šįkart tu neteisus. Mane labiausiai skaudina ne tai"-atsisukau į vaikiną

"Jei manai, kad tavo sprendimas dar labiau nekankins, tuomet palaikysiu tave, mažute"-mėlynakis priglaudė mane prie savo krūtinės

"Dabar jau gailiuosi, kad pasirinkom šį miestą"-pasakiau

"Viskas bus gerai. Jei reikės, po mokslų išsivešiu tave į tolimiausią pasaulio kampelį, bet daugiau niekas tavęs nebeskaudins"