You saved me

52 skyrius

Selena P.O.V

"Ar dar ilgai tampysit gumą ir nieko su manim nedarysit?"-paklausiau Bobby, kuris jau kelias dienas tyli

"Pamatysi, kas tavęs laukia. Jau nebedaug liko"-jo veide buvo pašaipus šypsnis

"Greičiau mane nužudykit ir užbaikit šį cirką dėl Dievo meilės"-pyktelėjau

Bobby tik nusijuokė ir vėl paliko mane vieną. Nežinia mane gasdina, tačiau privalau pasitikėt Emily ir tikėt, jog ji mus abi iš čia ištrauks. Noriu greičiau namo ir tęst savo kasdienius darbus, kuriuos paskutiniu metu buvau apleidusi.

Kai prasivėrė mano "kalėjimo" durys, išvydau Emily ir supratau, kad vėl esam vienos.

"Kaip tu?"-paklausė ji

"Kaip matai"-tariau

"Turiu naujienų"-po šių Emily žodžių apsidžiaugiau

"Pasakok"-palinksėjau

"Pagaliau turiu telefoną ir jau paskambinau Niall. Kur esam nežinau, bet jie atseks pagal numerį ir greitai suras"-kai Emily tai pasakė, mano veide atsirado šypsena

"Pagaliau"-atsidusau

"Pasislėpk šitą. Radau jį šiandien"-Emily ištiesė į mane ranką, kurioje buvo ginklas

"Kam man jo?"-šiek tiek sutrikau

"Jeigu kiltų netikėta situacija, turėsi kuo apsigint, o Bobby to nežinos"-šyptelėjo

"Moki naudotis?"-paklausė

"Moku"-atsakiau

"Kur gi nemokėsi"-sumurmėjo ji

Niall P.O.V

"Po galais ar bent žinai ką darai? Reikia kuo greičiau atsekt tą vietą"-buvau piktas ir pastoviai aiškinau Richardo pasamdytam IT specialistui

"Viskas ne taip paprasta. Tai šiek tiek užtrunka"-ramiai tarė jis

"Nusiramink, Niall"-Richardo padėjo savo delną mana ant peties

"Labai tikiuosi"-atsidusau

"Viskas. Turim vietą"-po šių jauno vyro žodžių, nušvitau

"Tai nuošali už New York'o. Apie 100 kilometrų"-paaiškino

"Susiveskit koordinates į navigaciją"-toliau kalbėjo jis

Mudu su Richardo ir keletu jo vyrų sėdom į mašinas ir nieko nelaukdami išvažiavom. Sulaukęs Emily skambučio pasijutau geriau bent jau žinodamas, kad Seli kol kas sveika. Nežinau, ką tėvas yra suplanavęs, bet kuo greičiau ištrauksiu iš ten Seleną, tuo bus geriau.

Selena P.O.V

"Tai ką, atėjo laikas suvest sąskaitas"-Bobby prisiartino prie manęs

"Tik prilieskit ir iškart šaunu"-atsistojau nuo žemės ir nukreipiau ginklą į Bobby Horan

Bobby pasimetė, nes nesuprato, kas vyksta. Jaučiausi užtikrina kiekvienu savo veiksmu.

"Emily"-tarė Bobby

"Taip. Emily. Ji man padeda!"-surėkiau

"Šiandien viskas baigsis visiems laikams"-užtaisiau gaiduką ir buvau pasirįžusi bet kokiam veiksmui

"Neišdrįsi. Esi tokia pat silpna, kaip ir tėvas, todėl mesk jį į šalį nesiutink dar labiau manęs"-nusijuokė Horan

"Jūs nepažįstat mano tėvo. Jis yra žymiai stipresnis už jus!"-buvau įpykusi

"Esat niekam tikęs vyras ir tėvas! Sugniuždėt savo sūnų bei privertėt jį kentėt! Esat suknistas žvėris nevertas nė sekundės galimybės stovėt gyvas ant šios žemės! Per jus patyriau persileidimą! Jūs esat prakektas žudikas ir aš jūsų nekenčiu labiau už viską gyvemime! Niall jūsų nekenčia ir visą gyvenimą nekęs. Žinot ką? Jis net neliūdėjo, kai manė, kad buvot negyvas! Jis šimtus kartų galėtų atimt jūsų gyvybę, nes esat nieko vertas!"-pratrūkau ir išrėkiau viską, ką jaučiau būtent tuo momentu ir iki tol

"Dabar tau galas, merkše"-Bobby priėjo arčiau

Jis pagriebė už ginklo ir bandė jį atimt. Iš visų jėgų stengiausi jį išlaikyti, tačiau ginklas išslydo man iš rankų. Bobby Horan trenkė man stiprų antausį ir nukritau ant žemės. Jaučiau smūgius po visą savo kūną. Ginklas gulėjo visai šalia manęs, tačiau buvo sunku jį pasiekti. Išsigandau, kai Bobby išsitraukė peilį. Supratau, jog žutbūt privalau pasiekti ginklą, kol ne vėlu. Sutelkusi visas jėgas ištiesiau ranką ir pagaliau vėl laikiau ginklą rankoje. Bobby jau ruošėsi man durt tiesiai į širdį, bet buvau greitesnė ir paleidau kulką į jį. Bobby krito ant žemės ir pasipylė kraujas. Suvokiau, kad kątik jį nužudžiau.