Kokosų drožlės

1

-Iki mommy,- apkabinu savo mamą ir pakštelėjau į žandelį.
-Prašau, būk atsargi, Glorija,- menkai šyptėli gražiausia moteris pasaulyje.
-Paskambinsiu, kai tik nusileisiu , - raminu ir žengiu pirmus žingsnius savo tikslo link.

Tėtis, kuris gyvena tiek toli, pagaliau išpildo mano svajonę.. Skrendu į Las Vegesą, į geriausią stovyklą šalyje.

•••
Išlipusi iš lėktuvo išpildau savo pažadą mamai:
"Skrydis buvo sėkmingas, nebesijaudink! Myliu Glore:*"

Pagaliau atsiribosiu trumpam nuo įprastinės rutinos, patirsiu kažką įdomaus.

-Laba diena, gal žinote kur galima rasti autobusų, kurie vyktų į "Seasm" stovyklą?, - paklausiu visiškai nepažįstamos moteriškės prie oro uosto.
-Sveikutė, taip, lipk į BR24, jis išvyksta už maždaug dešimties minučių, taigi paskubėk, mieloji, - mielai paragina mane žavioji dama. 

Nuoširdžiai jai nusišypsau, manau, viskas bus tobula, jeigu žmonės ir aplinka nesikeis.

Nuskubu į autobusą ir dabar belieka laukti, kai atvyksiu ten, kur jau taip ilgai norėjau būti.

•••

Pagaliau autobuso vairuotojas sustoja ir sušaukia stovyklos pavadinimą, kad pažadintų tuos, kurie jau sapnų karalystėje.

Išlipu su didžiausia šypsena veide. Deja, visi čia draugų grupelėse, o aš viena, bet esu bendraujanti, tai kažką sumąstysiu laikui bėgant.

- Labas, Glorija Vaz?, - išblaško mano mintis, senyvoka moteriškė.
- Sveiki, na taip, - paduodu ranką pasisveikinimui.
- Aš šios stovyklos direktorė Veronika,malonu. Tavo namelis 28G prie pat galo, - parodo man brėžinį, kuriame visi nameliai ir baksteli į manąjį. - Reikia pagalbos nueiti?
- O ačiū, ne nereikia, - greitai padėkoju ir dingstu.

•••

Atidarius namelio duris, pastebiu 4 panelės, akivaizdu, kad būsim penkiese.

- Labas, tu tikriausiai paskutinioji, - pribėga viena iš grupelės ir mane apkabina.
- Sveikos, aš Glorija, - nusišypsau ir visas apkabinu.

Kolkas jos atrodo malonios ir draugiškos, čia viena iš geriausių žinių.

Truputi pabendravusi įsitikinau, kad panelės čia tikrai draugiškos, kai kurios čia jau ne pirmą kartą, todėl maloniai man paaiškino taisykles ir papasakojo geriausius įvykius.

•••

Po šiek tiek laiko buvo susirinkimas, kai visa stovykla susirenka prie seniausio Ąžuolo ir ten vyriausiasis vadovas paaiškina ką veiksime.

Taigi iš jo pirmos kalbos, supratau, kad skirstysimės į grupeles su kuriomis būsime likusį stovyklos laiką, t.y rungtynėse būsime viena komanda, estafetėse ir tt. Bet žinoma, laisvalaikyje būsime su kuom norėsime.

- Jaudiniesi?, - tyliai, bet labai mielai paklausė manęs Tiffani. Ji viena iš mano kambariokių, kolkas geriausiai sutariame.
- Nelabai, bet aišku, būtų nekažką jeigu patekčiau su kokiais išsišokėliais, - prunkštelėju.
Ji linkteli ir abi toliau klausomės vyriausiojo vadovo pavardžių.

- 7 grupė: Neitenas Maklėjus, Glorija Vaz, Katerina Nidaae ir Etanas Tuck.

- Šūdas, mes atskirai, - pasakau Tiffani ir nusivaipiusi, pradedu eiti prie 7 numerio, kur turi susirinkti mano "komanda".

•••

Ateinu į savo grupę paskutinė.
Visi pasisveikinome ir stengiamės mandagiai išklausyti kitus, tačiau, mano dėmėsį traukė kaikas šalia manęs. Mano pilvelyje pradeda dėtis keisti dalykai, kai užuodžiu kokosą, o ypač kai kokosu kvepia vaikinas.