I'm sorry...

Atsisveikinimas

Praėjo trys dienos po JESS mirties. Šiandien JOS kūnas atguls amžino poilsio netoli esančiose kapinėse. 

- Sūnau, laikas važiuoti,- iš už durų pasigirdo mano mamos balsas.

- Ateinu!- sušukau.

Atsistojęs nuo lovos nuėjau prie nedidelės komodos ant kurios buvo padėtos kelios nuotraukos. Viena iš jų - mano ir JESS. Nuotrauka daryta paskutinėmis dienomis, kai mes dar nebuvom susipykę. Kol aš JOS neįskaudinau savo kvailu egoistišku elgesiu. 

Paėmiau nuotrauką į rankas ir šyptelėjau prisiminęs tą dieną nuotraukoje. Ta diena buvo viena nuostabiausių mano gyvenime. JESS visą laiką šypsojosi ir JOS šypsena atrodo nušvietė pasaulį šviesesnė mis ir ryškesnėmis  spalvomis. Atrodo, jog tada visi buvo laimingi, tryško džiaugsmu ir meile kitiems. JESS visą dieną juokėsi, net ir iš mano nevykusių juokelių.

Tądien aš supratau kiek daug JI man reiškė, kokia JI buvo man svarbi ir kaip besąlygiškai ir visai nesitikėdamas JĄ pamilau.

Bet vis tiek aš JĄ įskaudinau. Nesuprantu, kodėl? Juk aš turėjau šalia savęs nuostabią MERGINĄ, bet nenorėdamas būti pajuokos objektu JĄ įskaudinau. Aš toks bailys... Galėjau JĄ ginti nuo patyčių, JAI padėti, bet per savo kvailumą JOS netekau visiems laikams....

Ilgai žiūrėti į nuotrauką negalėjau, nes jau turėjome važiuoti. Privažiavę laidojimo namus, išlipome iš automobilio. Šalia pastato stovėjo JESS giminės, kaimynai ir pažystami. Pajutau, kaip kažkas spustelėjo mano petį. Atsisukau į tą asmenį. Tai buvo mano mama. 

- Louis, eik. Netrukus turėtų uždaryti karstą,- ištarė mama.

Šie jos žodžiai paskatino mane nueiti į pastato vidų ir paskutinį kart pažvelgti į savąją JESS. Mama žinojo ką aš jaučiu JESS, todėl mane palaikė ir kartu su manin nuėjo vidun. Netrukus jau stovėjom patalpoje pilnoje baltų gėlių. Gėlių apsuptyje gulėjo MERGINOS kūnas. Išlėto ėjau link jo. 

Vos pamatęs MYLIMOSIOS veidą, pajutau kaip akyse kaupiasi ašaros ir viena ašara kupina skausmo nusirito mano skruostu. Priėjau dar arčiau ir lėtai tarsi kažko bijodamas savąja ranka paliečiau JOSIOS. JOS ranka buvo šalta kaip ledas ir nesijautė jokios šilumos, kurią pajusdavau anksčiau paėmęs JOS rankas.

Nusirito dar viena ašara. Nesistengiau slėpti ašarų. Kas iš to jei jas slėpsiu, gi nuo to nepagerės. Gi nuo to JESS nepabus iš amžino miego....

Pažvelgiau į MERGINOS veidą, kuris buvo toks šviesus, toks tyras, toks nekaltas... JOS užmerktos akys daugiau niekada niekada nebeatsimerks, nebežibės iš laimės... JOS lūpos... Jų daugiau niekas nebebučiuos, jos niekada nebesišypsos, nebeištars nė vieno žodžio... 

- Atleisk man, JESS... Atleisk man už tai, jog TAVE įskaudinau, jog TAVE žeminau, iš TAVĘS juokiausi... Atleisk, kad buvau toks kvailys, kad nepastebėjau kaip TU stipriai kenti... Atleisk, kad nebuvau šalia kai TAU manęs reikėjo... Atleisk man, kad TAVE MYLIU... Atleisk man už viską, MANO MEILE...- šnabždėjau merginai, kuri man neatsakys nieko ir visą laiką jutau karštas, sūrias ašaras riedančias mano skruostais.- MYLIU TAVE, JESSICA ir visada mylėsiu.

Lėtai pasilenkiau link JOS veido ir švelniai priliečiau JOS šaltas melsvą atspalvį įgavusias lūpas savosiomis. Atsitraukęs nuo JOS lūpų, pabučiavau JOS kaktą ir atsitraukiau nuo JOS veido. Paskutinį kart paliečiau JOS plaukus, veidą, lūpas, rankas ir dar kart pabučiavęs JOS šaltas sučiauptas lūpas, atsitraukiau nuo karsto. 

Netrukus prie karsto atėjo porą vyriškių ir jį uždarė. Patalpoje girdėjosi garsus ir pilnas skausmo JESS mamos verksmas, JOS pusseserių, tetų ir kitų artimųjų verksmai.

Apsižvalgiau po patalpą. Visi verkė, kas dar neverkė, pradeda verkti. Visiems labai sunku su JA atsisveikinti. Man taip pat...

*Po mišių*

Atėjo laikas atsisveikinti. MERGINOS karstas leidžiamas į duobę... Pažvelgiau į JESS mamą, kuri vos pastovėjo ant kojų. Atrodė, kad ji tuoj nualps. Nuėjau pas ją ir apkabinau. Stengiaus ją nuraminti, bet ji be perstojo verkė. Kaip ji galėtų neverkti, gi ji laidoja savo vienintelę dukterį... 

Verkiau kartu su ja. Buvo begalo sunku stebėti, kaip MYLIMOSIOS karstas leidžiamas į žemę. Bet nieko nepadarysi. Reikia susitaikyti su JOS mirtimi ir su JA atsisveikinti.