Sumaišytas užsakymas

I

- Kelkis, pavėluosi į darbą,- mano puikus rytas prasidėjo šiais kambariokės žodžiais.

Aš dirbu vienoje žinomiausių pasaulyje kavinių - Starbucks. Tai laikinas darbas padedantis apmokėti mano buto nuomą.

Atvirai, šis darbas nėra pats geriausias. Kiekvieną dieną būnu aprėkta už mažiausias smulkmenas, nužiūrėta paauglių, kurių hormonai per daug suaktyvėję, skubu nuo vieno staliuko iki kito.

- Užsičiaupk, Harper, dar penkias minutes,- sumurmėjusi vėl bandžiau nugrimzti į saldų miegą.

Harper yra mano geriausia draugė, kambariokė ir gyvenimo padėjėja. Mes susipažinome pirmoje klasėje ir mūsų draugystė kolkas nenutrūko.

Ji yra mano priešingybė. Aš mėgstu būti viena, esu tyli ir užsidariusi savyje, nesilankau vakarėliuose, niekada nebuvau populiari. Harper mėgsta būti dėmesio centre, nepraleidžia nė vieno vakarėlio, yra viena iš populiariausių merginų universitete.

Tik ši mergina gali mane priversti džiaugtis gyvenimu ir mylėti save. Harper yra geriausiais dalykas kuris yra nutikęs mano gyvenime, nors kartais ji gali ir nervuoti.

Vos mano akims užsimerkus, pajutau ledinį vandenį ant savo veido, plaukų ir lovos.

- HARPER!!- staigiai pašokau iš lovos ir pradėjau judėti link vonios.

- Tai buvo vienintelis būdas tave pažadinti, Jasmine,- pradėjo juoktis mano draugė.

- Nejuokinga,- pavarčiau savo tamsiai rudas akis.

- Dar ir kaip, o dabar ruoškis, galėsiu tave nuvešti iki Starbucks,- pasakiusi Harper išėjo iš mano kambario.

Pagaliau pasiekusi vonią pasiėmiau rankšluostį ir nusivaliau vandenį nuo veido bei kūno. Nusipraususi apsirengiau juodas aptemptas kelnias, chaki spalvos megztuką ir juodus conversus. a

Išėjusi iš vonios nuėjau į savo kambarį ir pasiėmiau savo kuprinukę, kurioje buvo sudėti svarbiausi dalykai, ir greitai pagriebiau savo iPhone 6S.

Nusileidusi iš 5 aukšto, nuėjau į automobilių stovėjimo aikštelę, kur manęs jau laukė Harper.

- Greičiau, lėtapėde, per tave pavėluosiu į universitetą,- lipdama į mašiną pasakė mergina.

Pragreitinusi tempą pagaliau pasiekiau draugės automobilį. Nieko nelaukdama įsėdau ir mes pradėjome važiuoti.

Po dešimties minučių dainavimo, šokimo ir durniavimo, pasiekiame mano kelionės tikslą.

Atsisveikinus su Harper ir palinkėjus stiprybės universitete išlipau iš automobilio ir pasiruošiau dar vienai nuobodžiai dienai darbe.

Laukiu nuomonių
Ar verta tęsti?
Vote ir komentuokit
Kitos dalys bus ilgesnės
Xoxo, tissuepapper ❤️