Sumaišytas užsakymas

III

- Bla bla bla bla bla bla,- tai žodžiai, kuriuos girdėjau išeinant iš profesoriaus lūpų.

Nenorėdama neišlaikyti ateinančio egzamino, bandžiau užsirašyti kuo daugiau informacijos. Nors akys merkėsi ir maldavo poilsio, turėjau būti budri.

Beužsirašinėdama žodžius, nesuprantamus mano mažoms smegenims, pastebėjau, kad Harper baigia užmigti.

Nieko nelaukusi stipriai trenkiau draugei per galvą. Mergina pašoko iš vietos ir nusivertė nuo kėdės. Studentai pradėjo kvatoti, o profesorius nutilo.

- Kas atsitiko, panele Shelton?- pakėlęs vieną antakį paklausė ponas Vega.

- Kėdė brokuota, pasislinko ir nukritau,- atsistodama nuo žemės atsakė Harper.

Mūsų ausis pasiekė dar viena juoko banga iš studentų.

- Tylos, salėje,- surėkė supykęs profesorius.

Visi nutilo ir nuleido galvas į sąsiuvinius su išplėsytais lapais. Profesorius vėl pradėjo pasakot įvairias istorijas, į kurias nelabai kreipėme dėmesį.

-----------------

- Jasmine, kelkis, pavėluosi į darbą,- pajutau kaip kažkas pradėjo mane purtyti.

Pramerkusi akis šalia savęs pamačiau Harper. Pasitrynus akis nuo stalo pasiėmiau užrašų knygutę ir tušinuką, susidėjau viską į kuprinukę.

- Galėsi nuvežti iki Starbucks, nes mano pamaina prasideda už penkiolikos minučių,- pasakiusi pradėjau eiti link durų.

- Be problemų, kaip visada nemokama gėrimas?- pakėlusi antakį paklausė Harper.

- Tau visada,- mirktelėjusi išėjau pro duris.

----------------

Kartu įžengėme į kavinę. Harper nuėjo užsisakyti, o aš persirengti į uniformą. Baigusi nuėjau pasisveikinti su Susan.

- Labas, yra užsakymų?- nieko nelaukusi paklausiau.

- Sveika, tavo draugės Harper, prie 7 stalelio,- pasakiusi padavė bičiulės mėgstamiausią gėrimą "žalią arbatą".

Skaičius 7 priminė apie Isaac, tai buvo numeris, kurį supainiojau. Tai antra diena po nesusipratimo ir vaikinas žadėjo atkakliai lankytis, kol mane palauš. Įdomu ar taip įvyks.

Daugiau apie nieką negalvojau ir pradėjau eiti duoto tikslo link. Pristačiusi draugei gėrimą patraukiau atgal ir laukiau daugiau įsakymų.

Ši pamaina yra labai ilga. Turiu dirbt nuo keturių iki aštuonių ir nežinau ar spėsiu pasimokyti grįžus namo ar iškart krisiu į savo minkštą lovą.

Po varginančios valandos buvau praradus viltį, kad vaikinas, žadėjęs pasirodyti, ateis.

Kai nešiau nežinia kurį užsakymą, pro duris įžengė vaikinas. Tas pats vaikinas su kvaila šypsena ant savo veido ir paprasčiausia apranga.

Nuvijusi visas mintis tęsiau savo kelionę link 4 stalelio. Pagaliau padavusi gėrimą maloniai paaugliai, kurių pasitaiko labai mažai šiais laikais, patraukiau atgal pas Susan.

- Šalta vanilinė latte Isaac prie 7 stalelio,- tai pasakiusi mergina mirktelėjo ir padavė padėklą.

Linktelėjusi pradėjau eiti tikslo link. Ne nepajaučiau kaip ant mano veido žaidė maža šypsenėlė. Jis atsisėdo prie to pačio stalelio.

Mano kelionė ilgai netruko. Pagaliau pasiekiau stalelį ir ant jo padėjau padėklą.

- Jūsų šalta vanilinė latte Isaac, skanaus,- silpnai nusišypsojusi nuėmiau nuo padėklo gėrimą ir padėjau prie vaikino.

- Kodėl taip neutraliai, mes pažįstami, Jasmine,- pakėlė savo akis į mane ir plačiai nusišypsojo parodydamas savo baltus dantis.

- Skanaus, Isaac,- dar kartą palinkėjusi sukausi nueiti, kol vaikinas manęs nesulaikė paėmęs už rankos.

- Žinai, kad aš čia ateisiu tik dėl tavęs, ne dėl kavos,- pasakė žiūrėdamas tiesiai man į akis.

- Tu manęs net nepažįsti, o lankysiesi čia tik dėl manęs, kaip romantiška,- pavarčiau savo tamsiai rudos spalvos akis.

- Prašau suteik man šanšą ir tikrai nenusivilsi,- su krisleliu vilties savo akyse paprašė Isaac.

- Mes atrodom lyg seniai išsiskyrusi porelė, kuri bando susitaikyti, bet tai niekaip neišeina, man reikia dirbt, iki pasimatymo,- atsisveikinusi nuėjau nuo vaikino ir palikau jį sėdėti vieną.

Vote ir komentuokit savo nuomones.
Man smagu žinote ką manote apie istoriją
Xoxo, tissuepapper ❤️