Sumaišytas užsakymas

VI

Paskutinę valandą prieš išvykimą į universitetą praleidau mokydamasi. Šiandien manęs ir Harper laukia labai svarbus atsiskaitymas.

- Jasmine, tu vistiek parašysi labai gerai, tau nereikia jaudintis,- praeidama pro mane pasakė Harper.

- Tau lengva šnekėti, kai į mokslus nekreipi dėmesio,- toliau skaitydama pasakiau draugei.

- Jasmine, tikrai, mums jau laikas išvažiuoti, jeigu norime nepavėluoti,- iš kito kambario surėkė mergina.

Pasižiūrėjusi į laiką greitai susidėjau likusius daiktus į savo mažą kuprinukę ir pagriebiau savo telefoną.

Nuo stalelio, stovinčio šalia mano lovos, prabėgdama paėmiau raktus ir išėjus uždariau duris.

------------

Įėjau į didelį pastatą su nerimo pilna širdimi. Šis atsiskaitymas nulėms daug mano balo, todėl turiu jį parašyti nepriekaištingai.

Nedrąsiai įžengiau į salę, kurioje jau sėdėjo profesorius ir keli studentai. Harper kartu su manimi atsisėdo į savo vietą ir išsitraukė pastarojo mėnesio užrašus.

Iki paskaitos pradžios buvo likę apie penkios minutės, o jos pradėjo lyg viena. Mūsų ausis pasiekė skambučio garsas ir visi atsiduso.

Tikėkimės geriausio.

-------------

- Kaip tau sekėsi, nes aš tai nieko nežinojau,- paklausė manęs kursiokė Hazel.

- Man pačiai atrodo, kad atlikau labai blogai, bet teks laukti atsakymų,- atsidusdama atsakiau merginai.

- Gali nesijaudinti, vistiek tavo bus gerai atliktas,- nueidama pasakė Hazel.

Atsidususi dar kartelį nuėjau prie grupelės kur buvo Harper. Mergina šnekėjosi su savo draugais ir juokėsi iš kvailų juokelių.

- Um, sveiki,- priėjusi arčiau pasakiau visiems,- Harper, gal galėtai mane pametėt iki Starbucks?- paklausiau savo draugės.

- Žinoma, iki, susitiksim kitą kartą,- pasakiusi grupelei žmogelių pradėjo eiti link išėjimo.

-----------

- Sveika, Harper,- jos įėjus į kavinę buvau įtraukta į šiltą Susan glėbį.

- Labas, Susan, einu persirengti,- ištrūkusi iš merginos glėbio nuėjau užsidėti uniformą.

Benešdama 7 užsakymą vėl išgirdau kaip atsidaro kavinės durys. Mano galva padarė šimto aštuoniasdešimt laipsnių posūkį ir pažiūrėjo į įeinantį žmogų.

Ten buvo ne kas kitas, o Isaac. Vaikinas atrodė lyg modelis nužengęs nuo podiumo. And nosies galiuko puikavosi juodi akiniai, plaukai tvarkingai sukelti į viršų. Vaikinas dėvėjo odinį švarkelį ir juodus džinsus, kas jam labai tiko.

Kurį laiką vaikino akys klaidžiojo po kavinukę, kol nesutiko manųjų. Ant Isaac veido akimirksniu atsirado žaisminga šypsena ir vaikinas nuėjo atsisėsti prie vieno iš stalelių.

Prisiminus, kad mano rankose vis dar stovi gėrimas, pradėjau eiti link mielos moteriškės sėdinčios kampiniame stalelį.

- Rose, jūsų užsakymas, skanaus,- mielai nusišypsojusi moteriai nuėjau.

Nieko nelaukusi apsisukau ir patraukiau link Susan, laukiančią dar vieną užsakymą. Man būnant visai netoli merginos veidą iškreipė šelmiška šypsena.

- Šalta vanilinė latte tavo vaikinui Isaac,- mirktelėjusi padavė gėrimą.

- Susan, tu kalbi lyg penkerių metų mergaitė ir jis nėra, ir nebus mano vaikinas,- pavarčiusi akis nusijuokiau iš merginos.

- Taip, taip, kartok tai kas netiesa,- prieš man nueinant spėjau išgirsti.

Dar kartą pavarčiusi akis, kas jau tampa įpročiu, leidausi link devinto stalelio. Vaikinas, laukiantis kantriai, sėdėjo patogiame krėsle sukryžiavęs kojas ir susidėjęs rankas ant stalo.

Norėdama kuo greičiau pasišalinti nuo vaikino, nieko nesakiusi padėjau gėrimą ir maloniai nusišypsojusi apsisukau ant savo kulno ir norėjau eiti atgal.

Vaikinas, nedelsęs nė vieno vienos sekundės, pagriebė man už riešo ir neleido pajudėti iš vietos.

- Jasmine, nebūk tokia užsispyrusi, prašau suteik man šansą ir nueik su manimi į pasimatymą,- vaikinas nusiėmęs savo juodus akinius pažiūrėjo į mano rudas akis.

- Užsirašyk mano numerį,- pasakiau vaikinui bandydama skambėti kuo rimtesnė.

Vaikinas išsitraukė mobilųjį ir nuėjo į kontaktus ir pakėlė savo dailias akis į mane.

- Aštuoni, šeši, bet koks skaičius, keturi, septyni, trys, bet koks skaičius, devyni, bet koks skaičius,- nusijuokusi baigiau diktuoti numerį,- norėsi su manimi susitikti, išsiaiškinsi,- mirktelėjusi nuėjau nuo žavaus vaikino.

Beeidama atsisukau į Isaac, kurio veidą puošė nuostabi šypsena ir vaikinas kažką rašė savo mobiliajame. Netrukus manasis suvirpėjo.

Nežinomas numeris: Ar sutiksi su manimi nueiti į pasimatymą? :)

Pakėlusi akis pasižiūrėjau į Isaac, kuris man tik mirktelėjo ir nusišypsojo savo kerinčia šypsena.

Nieko blogo nenutiks, čia tik vienas pasimatymas, argi ne?

Hei hei, I'm back
Tikiuosi patiko nauja dalis
Vote ir komentuokit, man visada įdomu jūsų nuomonė
Xoxo, tissuepapper ❤️