Kitas Gyvenimas

16. "Man reikia pagalbos. "

Visa savaitė prabėgo tiesiog žaibiškai. Nespėju gyventi visiškai ir man labai sunku susigaudyti pamokose. Ypač matematikoje. Tačiau gera žinia yra ta, kad patekau į plaukimo komandą ir pirmadienį prasidės treniruotės. Daugiau gerų žinių nėra, nes visą šią savaitę daugiau nieko nedariau apart sedėdama prie knygų ir nieko nesuprasdama.

"Dieve šventas, aš numirsiu." Suverkšlenau dauždama galvą į matematikos vadovėlį. Tiesiogine prasme.

"Paprašyk, kad Louis tau paaiškintų. Aš visiškai netikusi mokytoja." Patempė lūpą Emily.

"Viskas gerai. Aš tiesiog netikusi mokinė. Matematika man niekada nesisekė gerai ir dabar dar kita kalba ir viskas tiesiog uhhh... " staigiai atsistojau ir išlėkiau iš kambario.

Greitai nuskuodžiau kolidoriumi iki Louis kambario ir įlėkiau net nepasibelsdama.

"Louis, man labai reik-o dieve šventas." Staigiai užsidengiau akis ir išlėkiau iš kambario taip pat greitai, kai pamačiau Louis ir kažkokią merginą lovoje.

Užtrenkiau Louis kambario duris ir sustojau už jų. Išgirdau, kaip Louis stipriai nusikeikė ir tyliai sukikenau, o tada dingau už savo kambario durų, kur gulėjo Em, kol manęs neužmušė.

"Man atrodo ką tik susitraumavau sau vaikystę, kad ir kiek jos liko ir sugadinau Louis laimingą pabaigą." Emily akimirką bandė susigaudyti, ką pasakiau, o tada mes abi prapliupome juoktis.

"Jooo.... Tu tai sugebi." Toliau kvatojomės su Emily.

"Nu aš netyčia. Mokslai man jau pirmą savaitę susuko smegenis ir ta suknista matematika mane žudo. Aš net nepagalvojau."

"Nepagalvojai, kad Louis norės laimingos pabaigos ?" Juokėsi Emily.

"Nepagalvojau." Toliau juokėmės.

"O dieve aš įsivaizduoju, koks įsiutęs jis dabar bus. " toliau tęsė Emily.

"Aš nenoriu to girdėt. Prašau, nereikia." Juokiausi su mergina.

"Gal tu duris užrakink ? Dėl viso pikto." Pasiūlė Em ir mes dar labiau prapliupom juoktis.

"Gal rimtai neblogas patarimas." Šiek tiek nusiraminom.

"Kas buvo taip suknistai svarbu ?!" Įlėkė piktas Louis ir Emily vėl pradėjo juoktis, kai aš kikenau pasislėpus už matematikos vadovėlio.

"Aš n-n-netyčia." Bandžiau pasakyti per juoką.

"Jūs mokat belstis ?" Toliau piktinosi, o mes Emily negalėjom nustoti juoktis.

"Panašu, kad ne." Raitėsi iš juoko Emily ir aš kartu.

"Jum su galva viskas gerai ?" Paklausė Lou susiraukdamas.

"Ne, matematika mane žudo." pasiskundžiau surimtėdama. "Norėjau paprašyt pagalbos."

"Akivaizdžiai nelaiku." Toliau krito iš juoko Emily ir aš kartu.

"Uhh... Aš jos nesuprantu, skambink Jake. "Pasakė jau ramiau ir atrodo net nebepyko.

"Oo tiksliai, kaip aš apie tai nepagalvojau." Nustebo Em įsimesdama guminuką į burną.

"Dėkui. Kitą kartą, kai reiks pagalbos pasibelsiu." Sukikenau ir jis taip pat šyptelėjo. "Nors gal geriau tu užsirakink duris." Pasiūliau.

"Puiki mintis." Apsimetė nustebęs mano sumanumu ir mes su Em juokėmės toliau.

"Matai, bent kažką sugebu." Pasigyriau.

"Palieku jus." Apsisuko ir išėjo iš kambario.

"Jooo... gerai, kad ne mama nusprendė paprašyt jo pagalbos." Pasakė Emily ir mes vėl pradėjom juoktis, kaip nesveikos.