Kitas Gyvenimas

44. "Jis ją mylėjo, o jei jis įsimyli, tai tikrai rimta ir nėra žaidimas."

"Atostogos, o mes sėdim namie? Rimtai ?" suburbėjo Emily sedėdama ant sofos prieš televizorių ir žiūrėdama dar vieną neįdomią televizijos laidą.

"O ką siūlai ?" paklausiau pakeldama galvą nuo pagalvęs, kad geriau matyčiau merginą.

"Nežinau. Gal nori išeiti kur nors į miestą arba į kokį prekybos centrą nueiti ? Senokai nebuvau išėjusi apsipirkti." suinkštė Emily.

"Senokai nebuvai apsipirkti ?" nusijuokiau. "Tu prieš dvi savaites grįžai su keliais maišais naujų drabužių, bet ne ką tu, seniai nebuvai." pasišaipiau iš jos ir ji pavartė akis.

"Prašau, galim tiesiog nueiti pasivaikščiot po parduotuves, nueiti pavalgyti ir paplepėti apie vaikinus ir visą kitą. Prašau..." patempė lūpą mergina ir aš sutikau net neprieštaraudama.

Mes abi nuėjom į savo kambarius ir aš pasistengiau greitai persirengti nors puikiai žinojau, kad Emily ruošis kokią valandą. Atsidriau spintą ir išsitraukiau tamsiai mėlynus džinsus ir baltą megstą megstuką. Tuomet prisėdau prie veidrožio ir švelniai pasidažiau nenorėdama atrodyti, kaip serganti, nes būtent taip atrodydavau, kai būdavau neišsimiegojus ir be makiažo. Na ir žinoma serganti....

Pasiimiau pinigų ir svarbiausius daiktus susidėjus į nedidelę kuprinėlę nuėjau iki Emily kambario ir pastuksenusi į jį įėjau. Rusvaplaukė sedėjo prie veidrožio ir ryškinosi savo ir taip ryškias ir tankias blakstienas. Keista, jos gana panašios į mano mamos. Dėja, aš paveldėjau savo tėčio blakstienas, ne mamos.

Po valandos mes jau vaikščiojom prekybos centre po parduotuves visiškai be jokio tikslo iki kol man neatėjo mintis, kad jau gruodžio pradžia ir po mažiau nei mėnesio bus Kalėdos. Ahh... Tiesiog tobula....

Per visą laiką kol vaikščiojom tai buvo pastarosios keturios valandos aš visiškai nusivariau nuo kojų, o Emily atrodė taip, kad galėtų tą patį maratoną pakartoti dar kelis kartus. Taigi Emily nusipirkolabai gražią palaidinę, sportinį megstinį ir batus. Aš radau velniškai mielą megstuką, kurį vos pamačius įsimylėjau ir iš karto nusipirkau. Taip pat nusipirkau kelnes, kurios buvo smelio spalvos gana laisvokos ir turėjo kaspiną, kuris tiesiog atrodė gražiai. Dabar mes ėjome link kavinės, kurioje paskutinį kartą buvome su vaikinais. Į tą pačią kavinę, kur Louis gavo tos merginos numerį. Beje, reiks paklausti, kaip jam sekėsi jo pasimatyme.

"Taigi, kada ketini man papasakoti apie tai, kas vyksta tarp tavęs ir Luke?" paklausė, kai jau laukėme savo maisto užsisakiusios.

"Ooo dieve, neeee.... Tik ne ta tema. Prašau..." suverkšlenau.

"Nejaugi tu tikrai manimi daugiau nebepasitiki, kad visiškai nieko nepasakoji ?" paklausė kiek nusiminusi ir aš atsisukau į ją šokiruota.

"Ką ? Ne. O dieve, Emily, ar tu rimtai manai, kad aš tau nieko nepasakoju, nes tavimi nepasitikiu? Aš nekenčiu šios temos apie mane ir Luke, nes aš net pati nežinau, kas vyksta. Aš nežinau, kaip dėl jo jaučiuosi, nes aš tiesiog nesuprantu to. Mes pasibučiavom ir aš negaliu nustoti galvoti apie tai vis atkurdama tai savo galvoje, tačiau aš klaikiai bijau pradėti kažkokius santykius, nes visi mano santykiai su vaikinais baigiasi tuo, kad aš visada lieku įskaudinta. Gal aš tiesiog paranojikė, bet aš pati noriu suprasti tai, kas vyksta mano galvoje ir kaip aš jaučiuosi iki tol, kol pradėsiu kažką naujo." atsakiau nuoširdžiai, nes tai buvo tai, apie ką jau ilgą laiką mąsčiau.

"Nemanau, kad toks vaikinas, kaip Luke galėtų tave įskaudinti. Jis vienas, iš mano manymu nedaugelio vaikinų, kurie žino, ką reiškia būti įskaudintam ir per daug rūpinasi merginomis, kad galėtų taip su jomis pasielgti. Prieš kelis metus, jis draugavo su viena mergina..." ji pradėjo ir aš nežinau ar tikrai noriu tai žinoti..."Ji išvyko. Kažkur. Niekas nežino, kur. Ji net neatsisveikino su Luke tik po kelių mėnesių jis gavo laišką nuo jos be jokio adreso ar kažko panašaus, kad galėtų jai atrašyti. Niekas nežino, kas buvo tame laiške, nes jis jį sudegino vos perskaitęs, bet tai jį palaužė. Keletą mėnesių jis su niekuo nesikalbėjo, net su savo mama. Jis ignoravo visus ir viską aplink. Jis buvo toks sudaužytas, kad net neįmanoma apsakyti, kaip skaudu buvo į jį tokį žiūrėti... Jis ją mylėjo, o jei jis įsimyli, tai tikrai rimta ir nėra žaidimas. Bela, tu nesuprnti, bet ji į tave žiūri taip, lyg vien tavo buvimas šalia suklijuotų jį stgal... Aš pažįstu jį labai ilgai ir žinau, kaip atrodo įsimylėjęs Luke..." ji man šyptelėjo palikdama mane visiškai be žado.