Kančia

141 22 6
                                    

Šaltis apgaubė miestą.
Išvydau varganą šviesą...
Klupodama stengiaus pabėgti,
Ir nors kartą - laisvės įkvėpti!

Svajojau išvysti mamą,
Pavargusią, bet savą...
Kad ji, palietus man plaukus,
Nuramintų lyg rytui išaušus.

Norėjau ant visų išsirėkti,
Ir pyktį visą išlieti.
Gal nors trumpam ramiau pasidarys...
O gal ir širdgėlą nuvys...

Nebegaliu daugiau kentėti.
Kodėl žmonės negali padėti?
Juk ne mano vienos kančia,
Aš pasmerkta ir kitų dėka...

Jausmai išreikšti žodžiais. EilėraščiaiWhere stories live. Discover now