Šį eilėraštį rašydama, galvojau apie vieną žmogų. Jam ir noriu tai skirti...
***
Kiekvieną dieną noriu tave pamatyti...
Tavo tiesią eiseną ir šiuruojančius plaukus.
Kiek daug norėčiau tau pasakyti...
Sunku, baisu, žodžių nerandu...
Jausmai veržiasi iš krūtinės, netelpa širdyje,
O tu nematai... ne.., nes aš tik tyliu...
Išvystu tave ir iš kart šypsena mano veide,
O tavo balsas, vienintelis ištartas žodis...
Pakanka tik to, kad dar labiau mylėčiau tave.
Plazdantys drugeliai pilve? Ar tai tiesa?
Jaučiu daugiau, lyg viskas sprogtų manyje...
Įklimpus taip dar nebuvau,
Viskas ką jaučiau, buvo daug švelniau...
Bet tu tiesiog įsiveržei į gyvenimą pas mane!
Mano akys turbūt išduoda viską,
Bet kūnas pasako daug daugiau...
Labiausiai aš norėčiau, kad tu pamatytum,
Pagaliau pajaustum ir išvystum,
Praregėtum, lyg po audros atgyja gamta.
Pasakytum kažką, ko nesakei niekada...
Kad šviesios tavo akys, ieškotų to paties manosiose,
Kad mūsų rankos susipintų ir niekad neišsiskirtų...
Viso to taip trokštu, laukiu ir tikiu,
Taip noriu būti su tavim kartu,
Nes aš beprotiškai, kvailai, labai tave myliu!
VOCÊ ESTÁ LENDO
Jausmai išreikšti žodžiais. Eilėraščiai
Poesia"Švelnus lyg pienės pūkas, Aštrus lyg kareivio kalavijas. Tas jausmas, pasklidęs lyg rūkas. Neduos ramybės, tik vysis ir vysis..." Seniai parašiau apimta emocijų. Išreiškiau jaunatviškas, vėjo dar nesutalžytas mintis ir pateikiau auditorijai išklau...
