Vieniša

104 14 2
                                    

Virpesiai, gaudžiantys galvoje,
Spengianti tyla vienumoje.
Sėdės kartu ir tuštuma,
Jos kviest nereikia, visada šalia...

Skaidri lyg stiklas, pasitiks mane naktis,
Užuomaršos paklydėliai namo negrįš...
O dar tie kuždesiai mirtini,
Slapčiausių norų nuo jų nuslėpti negali.

Šešėlių šokis ant langų,
Palinkę medžiai prie namų.
Vaizdiniai primins senus laikus,
Tokie tikri, kad bus panašūs į savus...

Pabėgti man jau bus sunku,
Neneigsiu... Truputį baisu.
Tas takas, vedantis tolyn,
Girdėsiu smuiką vis garsyn...

Pasaulis gal ir didelis yra,
Bet susikirs mūs vėl keliai čia...
Vienatvė vėl atseks mane,
Ir aš būsiu kaip visada - vieniša...

Jausmai išreikšti žodžiais. EilėraščiaiWhere stories live. Discover now