Draugai?// Baigta

25 skyrius

Jungkook atsitraukė nuo manęs ir atsisuko į žmones kurie susidomėję stebėjo mus.
-Čia Taehyng ir jis mano vaikinas.- Tada nieko nelaukęs jis mane pabučiavo. Visi ėmė spygauti ir klykti. Tačiau niekam tai per daug nerūpėjo visi norėjo grįžti prie linksmybių.
Jaučiausi kaip devintam dangui.
-Ar jau galiu grįžti pas tave?- Jungkook laikė savo ranką man ant juosmens.
-Būsi labai laukiamas.- Aš padėjau savo galvą jam ant krūtinės. Prie mūsų pribėgo Jeonghan.
-Galiu tavęs minutėliai?- mandagiai paklausė. Galėjau lažintis iš ko tik nori apie ką jis kalbės. Linktelėjau ir paėjau su juo į šoną.
-Sveikinu!- Jis mane draugiškai apkabino. Ko ko, bet to tikrai nesitikėjau.
-A-ačiū.- Sumikčiojau. Buvau labai sutrikęs.
-Ko toks nustebęs?- Jeonghan nusijuokė.- Be galo dėl tavęs džiaugiuosi. Eik iš šios prirūkytos vietos ir praleiskit mielai laiką kartu.
Linktelėjau. Kai sukausi eiti link Jungkook Jeonghan mane dar sustabdė.
-Tik... Neprievartauk jo per stipriai.- Ir mirktelėjęs nuėjo. Aš visas paraudęs grįžau pas savo vaikiną.
-Einam iš čia.- paėmiau jam už rankos.
Išėjom į šiltą vasaros naktį.
-Aš tikrai labai atsiprašau.- mum einant per tylų miestą prakalbo Jungkook.-Buvau sušiktas bailys. Tačiau man dabar nesvarbu. Tegu kalba ką nori.
-Viskas gerai.- pakartojau.- Aš suprantu.
Jungkook apkabino mane per pačius. Buvo nuostabaus jausmas. Jausmas, kad esu ne vienas.

~~~

-Tae ištrauk sausainius iš orkaitės.
Tae greitai nubėgo link virtuvės.
-O tu marškinius išsilyginai?-šūktelėjo jis man.
-Katik baigiau.- nuėmiau marškinius nuo lyginimo lentos.
Pas mus šiandien buvo maišalynė. Po pietų turėjo atvykti Tae močiutė. Labai nekantravau su ja susipažinti.
-Tu ir be marškinių labai gražus.- mirktelėjo į kambarį įėjęs Tae.
-Ha aš prie tavo močiutės vaikščiot nuogas neturiu jokio noro.-nusijuokiau ir apsivilkau katik išlygintus marškinius.
-Puiku sausainiai jau ant stalo.- Tae nusivedė  mane į virtuvę.
-Tae!- sušukau.- jie visi sudegę.
-Todėl iš anksto nupirkau nesudegusių.- Tae nusibraukė nematomą ašarą.
Jis pasilenkė prie spintelės ir pradėjo ieškoti sausainių. Nuskambėjo durų skambutis.
-Ar ne per anksti tavo močiutei?- kilstelėjau antakius.
-Nežinau.- Tae vis dar buvo įlindęs į spintelę.
-Uhh atidarysiu.- nuėjau prie durų ir net nežiūrėdamas kas ten pravėriau jas.Vos atidariau duris išsižiojau. Man ėmė svaikti galva.
-Mama?