23 skyrius

386 45 6
                                    

Kai Tae man liepė išeit pamaniau, jog jis juokauja. Tačiau užteko vieno žvilgsnio, kad išsiaiškinčiau, kad jis kalba labai rimtai. Pilnom ašarų akimis išėjau. Neturėjau kur nakvoti, tačiau jau žinojau kur eisiu. Seniai ten nebuvau. Porą metų. Greitai priėjau seną namą. Net nesibeldęs įėjau vidun. Visur viskas tas pats kaip ir prisimenu. Visur pilna dūmų ir smirda žole. Įėjau į didelę svetainę. Ten sėdėjo apie 10 vaikinų. Apsiblaususiais žvilgsniais pažiūrėjo į mane ir pakvietė mane prisėsti. Jie tikriausiai manęs net neatpažino, bet jiems tai ir nerūpėjo. Kažkuris įbruko man į rankas suktinę. Paskutinį kartą mane nuo to išgelbėjo Rose. Kas išgelbės dabar? Prisidegiau ir užsitraukiau. Paskendau skaudžiuose prisiminimuose.

*Prisiminimas*
Jungkook sėdėjo ant lovos ir skaitė knygą. Į kambarį įėjo jo mama.
-Jungkook mum reikia pakalbėti.- Jos balsas buvo rimtas.
Jungkook atsidūsėjo ir užvertęs knygą padėjo ją ant lovos.
-Taip?- klausiamai pažiūrėjo jis į mamą.
-Aš ir mano naujasis draugas iškeliaujam.- moteris nejaukiai pasimuistė.
-Kur? Kada grįšit?- Jungkook net šiek tiek džiaugėsi, kad mama su savo draugu kažkur išvažiuoja. Jungkook nemėgo mamos naujo draugo. Jis buvo nemalonus ir šiurkštus.
-Jungkook mes išvykstam visam laikui.- mama dar labiau susinepatogino.
-Taigi man reikia pradėti krautis daiktus?- Jungkook nepatenkintas sumurmėjo. Juk čia visi jo draugai, mokykla...
-Ne.- mama giliai įkvėpė.- Tu su mumis nekeliausi.
-Ką?- Jungkook pamanė, kad ne taip išgirdo.- Tai kur aš būsiu?
-Tai ne mano rūpestis.- mama liūdnai šyptelėjo.
-Tu negali manęs palikti.- Jungkook apatinė lūpa ėmė virpėti.
-Man labai gaila.- mama paskutinį sykį paglostė sūnui skruostą ir paliko jį.
*Prisiminimo pabaiga*

Jungkook pajautė, kad verkia. Pirmiau neteko mamos, nes jai nerūpėjo ir buvo našta dabar netenka Taehyng,  nes buvo bailys pasakyti kitiems, jog yra gėjus. Kvailys, kvailys, kvailys!!!
-Rytoi rengiu vakarėlį. Ateisi?- pas Jungkook paklausė kažkuris vaikinas.
Jungkook linktelėjo galva nors nelabai suprato ką tas sakė. Vakarėlis... Kodėl gi ne?  Juk jis visvien neturi ką veikt. Tada pamaniau o Tae ateisi?  Labai tikėjausi,  kad taip.

Draugai?// Baigta Tempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang