Draugai?// Baigta

34 skyrius

-Ar gali kalbėt su manim?- nužvelgiau prieš mane sėdintį Jungkook.- Kodėl po velniais šis šlamštas tavo kuprinėje?
Jungkook tik kaltai pasižiūrėjo į mane.
-Puiku.-Jaučiau, kad mano kantrybė seko.- Iš tavo žvilgsnio sprendžiu, kad tu tai rūkai.
Jungkook toliau atkakliai tylėjo.
-Po velniais Jungkook!- nesusilaikiau neriktelėjęs.-Prašau sušiktai kalbėt su manim! Kodėl tu tai rūkai?
-Nejau dar neaišku?-pagaliau Jungkook prabilo.-Dėl mamos. Jei manai, kad aš taip greitai pamiršiu viską tai tu labai klysti. Buvo nuostabu tas kelias savaites turėt mamą. Buvo nuostabu kai ji pasitikdavo tave grįštant iš mokyklos. Nuostabu kai pagamindavo skanaus maisto. Nuostabu kai...-Jungkook balsas užlūžo.- O tada vėl visko netekau...
-Visko?-suėmiau sau už plaukų.-visko? O aš? Kaip aš?  Kodėl man nieko nesakei?
-Tu esi vienintelis kuris man liko.-Jungkook  užsidengė delnais akis.-Todėl bijojau tau pasakyt nes...
-Nes?-paraginau jį.
-Nes bijau, kad manęs nepaliktum.-sušnabždėjo.
-Kodėl turėčiau tave palikti?- Visai susimaišiau.
-Nes esu problematiškas ir panašiai.-Jo žandai paraudo.
-Iš visų nesamonių kurias esu girdėjęs šita pati kvailiausia.-išplėčiau akis.
Jungkook gūžtelėjo pečiais.  Apkabinau jį.
-Prašau daugiau niekada taip negalvoti.-Prispaudžiau savo lūpas jam prie kaktos.-Ir nerūkyti šito šlamšto.
Jungkook apkabino mane ir padėjęs savo galvą ant mano peties prapliupo verkti.
-Man labai sunku Tae.-iškūkčiojo jis.
-Shh.-Dar stipriau jį prispaudžiau prie savęs.-Aš suprantu.
Kai pagaliau jis nusiramino man šovė pati fantastiškiausia mintis gyvenime.
-Išvykim.-pasakiau.
-Ką?-Jungkook pakėlė galvą nieko nesuprasdamas.-Kur? Juk mokykla, pamokos.
-Tai kas?-Buvau pagautas entuziazmo.-Tau reikia pabėkt nuo viso to. O aš visur su tavim.
-Japonija.-tyliai pasakė.-Noriu į Japoniją.
-Bet mes jau ten buvom.-kilstelėjau antakius.
-Žinau.-Jungkook ir toliau kalbėjo tyliai.-Tačiau aš noriu grįšti ten kur mes kartu susiėjom. Noriu vykti vėl ten pat. Į tą patį miestelį, į tą patį viešbutį.
Atsidūsėjau. Tikėjausi, kad jis pasirinks kažkur kur mes nebuvom, bet man nesvarbu kur, svarbu su kuo.
-Puiku.-suplojau rankomis.- Kraukis daiktus vyksim atgal į Japoniją.