Ta kurios nekenti

Įtempta naktis

Kailo pozicija

-Kad tu greičiau dingtum iš mano gyvenimo, Cassidy.-suspaudžiau kumščius ir trenkiau į minkštą lovos čiužinį. Nuėjau į vonią ir įsijungęs šviesą pamačiau jos rankų pirštų antspaudus ant veido. Atsirėmiau rankomis į spintelę ir stipriai suspaudžiau akis. Aš asilas. Pratrūkau, nesusivaldžiau ir įskaudinau ją labiau nei norėjau. Mačiau joje paniką ir baimę, ji vos kelioms sekundėms pasirodė trapi ir pažeidžiama, o tada... Tada kažkas joje pasikeitė ir ji puolė mane kaip galėdama aršiau. Aš nusipelniau kiek vienų jos ištartų žodžių. Vienu momentu net pamiršau kodėl aš rėkiau ir elgiausi kaip nesveikas. Aš pirmą kartą pažvelgiau į ją kaip į moterį ir pajaučiau keistą troškimą. Norėjosi pabučiuoti jos putlias lūpas ir pajusti jos skonį. Įkvėpti gaivaus aromato ir apsikabinus atsiprašyti. Dieve mano.... Kas man darosi? Mečiau šitas idiotiškas mintis ir nusirengęs drabužius pasileidau dušą. Man reikia atsipūsti, pasikviesti tą žavią blondinę kurią sutikau vakar klube ir nuleisti garą. Tikrai senai turėjau merginą lovoje, jei net ir žmogus kurio nekenčiu mane traukia.

Cassidy pozicija

Užmigau ir pasinėriau į sapnų karalystę kuri netrukus buvo sujaukta. Prabudau nuo garsaus aimanavimo ir iš pradžių nesupratau iš kur jis. Tada prisiminiau, kad mano vyro kambarys vos už sienos. Norėjau klykti ir rėkti iš pykčio, bet tai nieko nepakeis. Tai nepakeis fakto, kad mūsų santuoka yra viena didelė klaida. Aš negaliu leisti, kad tai mane paveiktų, aš užgriaušiu save negyvai, nes vienkartinės merginos čia vaikščios nuolatos... Sėdėjau lovoje ir stengiausi sugalvoti planą kuris užtildytų tą suknistą mergą. Ar tai pavydas? Ne. Mano smegenys dar miega, aš pati nesuprantu kas dedasi mano galvoje. Prieš kelias valandas jis rėkė man į veidą, kad manęs nekenčia, o aš pavydžiu, kad kažkokia mergina ant jo sėdi. Man reikia psichologo. Išėjau iš kambario ir ketinau įsiveržti į jo kambarį ir aprėkti, bet viskas nutilo. Įsitvyrojo tyla. Sukausi eiti į kambarį, bet jo durys prasivėrė ir aš sustingau. Norėjau, kad atsivertų žemė ir aš įkrisčiau. Pasukau galvą į žmogų stovintį šalia manęs.

-Ką tu čia veiki?-absoliučiai pasimetęs Kailas nužvelgė mane

-Ėjau pažiūrėti kas ten rėkia kaip skerdžiama kiaulė.-tyčia pasakiau pakankamai garsiai, kad išgirstų ir ji.-Pamiršai, kad tavo mylimoji žmona miega kitam kambarį?-išmečiau dirbtinę šypseną ir pamačiau kaip iš kambario išlenda žavi blondinė. Ji akivaizdžiai buvo savimi patenkinta, jos veide buvo plati šypsena. Norėjosi nustumti ją nuo laiptų, pažiūrėčiau kokia tada patenkinta ji būtų. Tai pažeminimas. Visiškas, totalus pažeminimas.

-Draugiškas patarimas, jei ir toliau nori gauti mano šeimos banką, tai akylai stebėk savo vištelę, kad nesugalvotų praverti burnos apie tai kaip Kailas Chaiseris išdavinėja savo žmoną.-dėl kažkokių priežasčių suskaudo širdį. Neiškęsčiau dar vieno pažeminimo, jei spauda sužinotų kokia netikra yra ši santuoka. Jau dabar visi turi milijonus klausimų, mes su Kailu nesam nei karto pastebėti kartu, o vakar iš niekur nieko išlindo straipsnis su pavadinimu „Kailas ir Cassidy Chaiser". Stovėjau vidury koridoriaus, sukryžiavusi rankas.

-Ateik Cass.-garsiai atsiduso Kailas ir nuėjo į mano kambarį.-Nekelk scenų ir neduok idėjų tai merginai. Pati prisivirsi košės dėl savo ilgo liežuvio.-uždaręs duris pradėjo komanduoti

-Tu jau privirei košęs su savo ilgu...-atsikrenkščiau ir nusukau akis. Nukirtau sakinį ir net nedrįsau pažvelgti į Kailą. Jaučiau jo šypseną. Žinoma, kad jis šypsojosi.

-Eik miegot.-sukikenęs paliko mane vieną. Stipriai sukandau dantis ir prakeikiau save. Kodėl aš turėjau atsikelti? Ir kas negerai su jo elgesiu? Šiandien jau 3 kartas kaip jis pasikeičia prie manęs. Ar ir jam reikia psichologo pagalbos? Eh, įdomu.... Netikros poros eina į sutuoktinių terapiją?

    Prabudau 10 ryto. Niekada nemiegu taip ilgai, tikriausiai buvau išvargusi, nuo vakarykščių įvykių. Vakar užmigau tikėdamasi, kad atsikelsiu tvirtai žinodama savo jausmus Kailui, bet prabudau dar labiau sutrikusi. Kartais aš jo nekenčiu, o kartais jaučiu nežmonišką trauką.
Išlipau iš lovos ir apsigaubiau chalatu kuris buvo pakabintas ant vonios durų. Virtuvėje jau sukiojosi Monika, tad stovėdama prie durų ją stebėjau. Šiandien valgysiu jos pagamintą maistą. Nesmagu, kad ji tiek vargsta ir galiausiai išmeta, nes aš mieliau sukemšu porciją ledų, negu normalų maistą.
-Labas rytas.-pastebėjusi mane pasisveikino
-Labas.-šyptelėjau ir stipriau susiveržiau chalatą.-Kailas jau išėjo?-paklausiau atpalaiduotu balsu. Juk man neturėtų rūpėti.
-Taip, jis išėjo 8 ryto.-linktelėjo pritariamai.-Ar pusryčiams tiks blyneliai?-pažvelgė man į akis Monika
-Taip, ačiū. Norėčiau ir juodos kavos.-apsisukau ir nupėdinau į valgomąjį. Surinkau tėčio numerį ir prieš paspausdama skambinimo mygtuką, atsisėdau ant kėdės.
-Labas rytas, zuiki.-atsiliepė tėtis ypatingai geros nuotaikos
-Rytas, rytas.-ištariau ir pajaučiau liūdnumo bangą.-Nutariau paskambint pati, kadangi šauniajai šeimai aš nerūpiu.-pavarčiau akis, nors jis manęs ir nematė
-Nekalbėk nesąmonių.-pyktelėjo jis.-Mes tiesiog duodam tau laiko apsiprasti naujuose namuose, nenorėjom iškarto lysti ir nervuoti.
-Patikėk, tėti. Dabar mane mažiausiai nervinat jūs.-atsidusau ir akimis nužvelgiau ateinančią Moniką su pusryčiais. Padėkojau linkterėdama ir pradėjau valgyti.
-Ah. Na, nenoriu tavęs labai liūdinti, bet tavęs čia trūksta. Namai atrodo tylesni.-garsiai atsiduso.-Vakar atėjau į tavo kambarį ir prisiminiau, kad tavęs nėra. Nemenkai susinervavau.-sukikeno jis.-Mama irgi nelaiminga.
-Tėti.-pyktelėjau aš.-Visų pirma tai jūs mane išvarėt iš mano namų, o visų antra tu sergi ir negali nervuotis. Gal šiandien atvažiuosiu...-nuleidau akis ir pastūmiau pusiau suvalgytus blynus į šalį.-Turiu eiti.-numykiau ir padėjau ragelį. Išgėrusi kavą nuėjau ruoštis dienai, sumaniau užsukti pas Kailą. Padaryti "staigmeną".