Ta kurios nekenti

Laiminga

Kaip visada, atsikėliau šeštą ryto ir dar porą minučių pragulėjau lovoje nejudėdama. Darėsi vis sunkiau rytais keltis, nes mano energijos vis mažėja. Pilvukas jau apvalesnis, tad jį darosi vis sunkiau paslėpti. Greitai man nebeleis dirbti viešbutyje, nes nėra sveika tiek daug lankstytis ir kilnoti sunkius patalynės maišus. O klube reikia patrauklių merginų su tobulomis figūromis. Nors mano laisvi drabužiai jau senai nieko nevilioja.
Sunkiai išlipau iš lovos ir nuėjau po dušu. Sutaupiau laiko neplaudama galvos, nes vakar susipyniau dvi kasytes, tai yra patogiausia šukuosena. Plaukai nesimaišo ir netrukdo dirbti. Lėtai susiruošiau. Apsirengiau džinsus ir megztinį. Nebuvo labai svarbu kokius drabužius dėtis einant į darbą, vistiek ten pasikeisiu į uniformą.
Dirbu netoli namų, tad sutaupau pinigų transportui. Taip pat ten duoda nemokamus pietus, tad valgau namuose tik laisvadieniais, o jų beveik neturiu. Vėl paskendau darbuose. Tai nėra gerai vaikučiui, nes man nuolatos kyla stresas ir per dieną labai pervargstu, bet reikia išgyventi.
Į namus siunčiu vis mažiau pinigų, nes tėtis vėl užsiima akcijų pardavimais. Jis baigė savo gydymą ir iš kart pradėjo galvoti apie verslą. Kai kurie dalykai visai nesikeičia... Beje, jie nežino, kad aš laukiuosi. Tikrai žinau, kad jie priverstų mane grįžti namo. Jei grįščiau būtų didesnė tikimybė susitikti Kailą. To noriu mažiausiai.
Atėjusi į darbą iš kart pasisveikinau su mūsų kolektyvo vadove. Ji buvo nuostabi moteris, man kaip antra mama. Jos nuoširdūs patarimai visada padeda. Čia taip pat susipažinau ir su keliomis merginomis. Visos buvo jaunesnės už mane, bet man tai nebuvo svarbu. Neieškojau draugių, ypatingai geriausių. Aš supratau, kad net ir tokie draugai sugeba įskaudinti labiausiai. Po visko ką padarė Rose, man tapo sunku pasitikėti žmonėmis. Bet vieną merginą prisileidau arčiau, Mia. Ji žino viską apie mane, o aš apie ją. Ji paprasta, neturtinga ir niekada tokia nebuvo. Pas ją kitokios vertybės ir kitoks mąstymas apie gyvenimą. Ji žino, kad laukiuosi ir prižadėjo tai laikyti paslaptyje. Kol kas šią paslaptį saugo 3 žmonės. Aš, mano vadovė ir Mia. Jos tylės iki tol kol man bus nepavojinga dirbti. Žinoma aš pažadėjau išeiti iš darbo kai pajausiu, kad vyksta negeri dalykai. Mano daktarė taip pat seka mano nėštuma ir mane prižiūri.
Įėjusi į darbuotojų kambariuką pasisveikinau su kolegėmis ir nuėjau prie spintelių. Savojoje laikiau daug tuščių vandens buteliukų, darbo aprangą ir makiažo.
Persirengusi atsistojau prieš veidrodį ir atsidusau. Mano pilvas jau buvo labai ryškus. Darėsi vis sunkiau jį paslėpti. Teks prašyti didesnio dydžio suknelės. Nemėgstu to daryti, nes visada sulaukiu vadovės teisiančio žvilgsnio. Ji nori, kad aš mesčiau darbą ir tai labai aiškiai parodo.
-Sveika.-pasisveikino Mia įėjusi į kambariuką. Ji apsikabino mane iš už nugaros ir per mano petį pažiūrėjo į veidrodį. Jos žvilgsnis nukrypo į mano pilvą ir aš iš kart pasijaučiau nepatogiai.
-Nagi, pradėkime darbo dieną.-suplojau rankomis ir pasukau link durų.
-Cass!-surėkė Mia ir mane sustabdė.-Atrodai nuostabiai gražiai. Nėštumas tau tinka.-ji plačiai nusišypsojo.
-Tada kodėl aš nesijaučiu gerai?-atsidusau ir ranka patryniau pilvuko apačią
-Nes tu bandai jį nuslėpti ir tau sekasi vis sunkiau.-trūktelėjo pečiais ji.
-Taip, būtent.-linktelėjau.
-Kada pradėsi galvoti apie poilsį?-labai greitai pakeitė temą Mia
-Nepradėkime.-perverčiau akis ir išėjau iš kambariuko.
Visi darbuotojai turėjo savo paskirtus kambarius. Karts nuo karto mes apsikeisdavome jais dėl įvairovės. Šiandien buvo ta diena kai tai darysime. Visi susirinkome mažame kambarėlyje ir laukėme kol mum susakys numerius. Aš buvau paskutinė ir kai jau rašiausi rašytis, vadovė baigė susirinkimą. Aš nesu atleista. Manęs neatleido. Man reikia šito darbo.
-Labas rytas, aš negavau numerių.-prikandau lūpą
-Cassidy, tave perkėliau į virtuvės skyrių. Tai kur kas ramesnis ir lengvesnis darbas. Plausi indus ir vargo nematysi. Plius aš jaudintis neturėsiu dėl tavęs.-mielai nusišypsojo vadovė
-Ačiū jums.-lengviau atsikvėpiau.-jau maniau, kad atleidot.
-Aš to nedarysiu. Per daug tave myliu, kad taip pasielgčiau.
-Dar kartą ačiū.-apsikabinau ją stipriai ir nuėjau ieškoti Mios. Nugirdau, kad ji turi sulankstyti rankšluoščius tad pasukau į rūsį.
-Mane perkėlė į virtuvę.-priėjusi prie jos sucypiau iš laimės
-Pats laikas!-taip pat apsidžiaugė ji ir apkabino mane
-Gerai. Užteks glamonėtis. Reikia dirbt.-atsistojau tiesiai ir patraukiau Mia nuo savęs. Prieš išeidama perlenkiau kelis rankšluoščius taip parodydama kokia gera esu draugė. Žingsniuodama link virtuvės pamačiau kaip link lifto yra nešamas didelis, baltas su smulkiomis gėlytėmis lagaminas. Lygiai tokį patį turėjo ir Rose... Tikiuosi jos čia nėra. Tai būtų sugadinta mano nuotaika 3 mėnesiams į priekį. Jau buvau atidariusi virtuvės duris kai pamačiau kaip Rose įeina į restoraną. Aš greitai uždariau duris už savęs. Kaip gerai, kad nebetvarkau kambarių. Žinant savo sėkmę, tikriausiai dar ir tvarkyčiau jos kambarį. Pažeminimas!
Plaudama indus vis galvojau ar Kailas taip pat čia. Jei jis čia tai kodėl? Tuo labiau ko Rose čia gali reikėti? Ar ji pasikeitė... Kaip bendrautų su manimi?
Tikriausiai niekada nesužinosiu. Tiesa ta, kad net nenoriu žinoti. Jau mieliau gyvensiu taip, negu grauždama save dėl kažko ką ji pasakė ar ko nepasakė.
Darbo diena baigėsi 19 valandą vakaro. Nebuvau pavargusi, bet rankos maldavo kremo. Persirengiau į normalius drabužius ir rengiausi eiti į klubą kuriame dirbu nuo 20 valandos. Mia šiandien dirba papildomas valandas, tad jos nepamatysiu. Eidama link išėjimo išgirdau savo vardą. Tai buvo man puikiai pažystamas balsas. Balsas merginos kurios nekenčiu. Neatsisukau į jos pusę, galbūt Rose pagalvos, kad sumaišė mane su kažkuo kitu.
Klube nuėjusi į darbuotojų kambarį užsidėjau šortukus, kurie viską pilnai dengė ir maikutę su klubo logotipu. Ji buvo gan plati, tad puikiai paslėpė visus iškilumus. Atrodžiau santūriausiai iš visų padavėjų. Kitos merginos stengėsi įlysti į kuo mažesnį maikutės dydį arba susikarpyti taip, kad liktų tik plona juostelė. Šortai buvo labiau panašūs į apatinius, jie nieko nedengė. Žinoma jos gaudavo daugiausiai arbatpinigių ir visi klientai jų norėdavo.
Atėjusi į salę iš kart pamačiau ateinantį klubo savininką. Jis visada buvo rimtas tad negalėjau suprasti ar jis rėks, ar jis girs.
-Į mano kabinetą.-praeidamas pasakė ir aš tik nusekiau paskui
-Ko norėjote?-mandagiai paklausiau kai buvome kabinete
-Cassidy, mieloji.-jis vis dar lediniu veidu kalbėjo.-tu netinki mano klubo astetikai.
-Suprantu...-nuleidau galvą ir jau žinojau ką jis sakys toliau
-Atleisk, bet vyrai čia nesidomi apkūniomis moterimis. O jei ir domisi, tai jiems reikia daugiau nuogos odos, o tu... jei galėtum su paltu vaikščiotum. Tu tiesiog ne tam skirta.
-Gerai.-mandagiai linktelėjau
-Štai tavo alga, šiandien yra paskutinė tavo darbo diena. Geros kloties, Cassidy.
/////
Nuotraukoje Mia