Mano brangusis Etanai

Lediniai Bučiniai

Vanduo buvo toks karštas, jog maniau, kad nugara bus nuplikyta išlipus iš dušo. Nors vanduo degino odą, viduje jaučiau šaltį. Kad ir kiek bandžiau sušilti vis tiek mane krėtė kažkas ledinio. Atrodo, jog gyslose tekantis kraujas butų sustingęs.

Pakėliau veidą tiesiai į dušo galvutę. Pagaliau, pagaliau galėjau įkvėpti šilto oro. Raumenys atsipalaidavo, pečiai sukrito ir vėl viskas ėmė atrodyti normalu.

Dėl valandos praleistos duše privalėjau greičiau suktis besiruošiant į mokyklą. Dar šiandien papildoma filosofijos pamoka. Nesvarbu. Su rankšluosčiu nusausinau plaukus užsidėjau braletę ir pilką, keliais dydžiais didesnį megztinį ir pirmus pasitaikiusius mėlynus džinsus.

Brolis jau pusryčiavo, kai aš nusileidau. Apsidairiau tėčio, bet jau jo nebuvo. Keista, dažniausiai į darbą išvažiuodavo kartu su broliu, kai pastarasis veždavo mus į gimnaziją. Mama padavė man du sumuštinius su užtepta varškės užtepėle bei pomidoru ant viršaus. 

- Greičiau kramtyk, - beužsiversdamas arbatos puodelį padrąsino mane valgyt. - Viskas, einu dantų valyt, o tu renkis ir į mašiną.

Dėl to, jos penkiomis minutėmis gimė ankščiau dažnai vaidindavo kažką prieš mane. Tikriausiai vyresnį brolį, kuris turi aiškinti gyvenimą mažajai sesutei. Seksistiška, bet ką jau padarysi. O gal toks Dievo kompleksas aplankė nuo tada, kai susidėjo su „Skaldytojais"? Visada jis buvo iš įdomesnių. Stengėsi atrodyti patrauklus, kietas, ačiū Dievui ir protingas. Nors mano akiai nei vienas iš mano paminėtų savybių nėra jo stipriosios pusės. 

- Ar reikės Celę paimt? - įsėdus į mašiną paklausė jis ar nereikės paimti mano geriausios draugės. 

- Tai tikriausiai, - numykiau, nes nežinojau, ką jam atsakyt. Dažniausiai ji man ryte parašydavo ir paklausdavo nuo kur ją paims tą rytą Erikas, nes jeigu brolis važiuodavo paimt Jono (vieno iš „Skaldytojų" ) tai jai reikėdavo nueiti iki autobusų stotelės, bet šįryt negavau iš jos žinutės. 

Besėdint mašinoje parašiau jai kelias žinutes, bet, žinoma, ji į jas neatsakė.

- O tu važiuosi Jono? - paklausiau jo sėdėdama instagrame.

- Ne, Etanas jį paima šįryt, - spaudinėjo jis savo telefoną ieškodamas šiandien užsimanyto grojaraščio.

Pagaliau jis išsirinko savo depresinį playlistą ir užkūrė automobilį.

- Tai gal Etanas ir Ceceliją paims? - paklausiau. - Jeigu jau daro tokį ratą dėl Jono tai ir ją pasiims.

- Nu, asmeniškai jis man nieko nesakė, - užspausdamas gazą ištarė. - Jūs čia nepaleidžiat telefono, kol nesusitinkant, tai tau žinot tokius dalykus greičiau.

Prikandau lūpą. Išties keista iš jos nesulaukti žinutės.

- Velnias ją žino, - burbtelėjau ir pro mašinos langą pažiūrėjau.

Visi medžiai, kurie jau beveik mėnesį buvo numetę lapus, liejosi į vieną juostą. Iš kuprinės išsitraukiau cigarečių pakelį. Išsitraukiau Iš Malboro mėlynos pakuotės vieną cigaretę ir prisidegiau.

- Tu šį savaitgalį žadi kur eit? - prisukęs garsą paklausė.

- Dar nežinau, manau, kad pas Vincentą nakvosiu, - berūkydama atsakiau. - Bet dar nesu tikra.

- Šį savaitgalį žadu daryt pasibuvimą. Skerdėjai, mergos visų ir tu gali su savo kakaliu galit ateit. Nieko per daug didelio, bet smagiai pasibūt.

Galėjau iš jo balso tono spręsti, jog jam labai rūpėjo šitas vakarėlis. Dažniausiai ir man patikdavo žiūrėti į juos per tokį vos ne renginį. Jie turėjo savo aprangos kodą mokykloje, bet ir per tokius pobūvius. Ir taip jie milijoną taisyklių turi. Tarkim jie bei jų merginos negali rūkyt.