church [✔️]

5. girls in the suburbs singing smiths songs

"high as fuck"
•

- O, kas grįžo, - kilsteli antakius Diamond. Keistai į ją pasižiūriu. Tik tada pastebiu, kad Mitchel ėjo man iš paskos.

- Kodėl jūs parėjot kartu ir kaip kažkuris iš jūsų vis dar gyvas? - paklausia Jack staiga pamiršdamas, kad jo nauja flirto technika po truputį vystė Vienna.

- Susitikom, pasikalbėjom, - Mitchel trūkteli pečiais neatitraukdamas nuo manęs akių. Jo skruostas vis dar raudonas. - Sonny, per metus praradai daug sugebėjimų.

- Rimtai, Maddi, rimtai? - Sonny keistai pasižiūri į mane, jo skruostai švelniai parausta. - Vakar ryte sakei, kad viskas buvo gerai.

Noriu atsisukti į Mitchel ir rėkdama paklausti, iš kur jis žino, bet susilaikau.

- Nebuvo, - burbteliu. - Atleisk.

- Kaip man patinka viešos išpažintys, - taria Jack bandydamas romatiškai atsiremti į Vienna, bet ji netikėtai atsistoja ir jis vos nenukrenta ant žemės.

- Sonny, iš karto sakau, kad jeigu esi blogas lovoj, tokie dalykai pataisomi, - taria Diamond ir staiga pradeda juoktis.

Man reikia išsikraustyt iš šitos šalies, įsidarbinti fermoj ir susirasti naujų draugų, nes šitie mane traumuoja nuo ankstyvos vaikystės.

- Ar galima pagaliau nustoti kalbėti apie tą patį?! - pratrūkstu. - Yra tikrai kitokių temų, ne tik apie tai, kaip praradau nekaltybę.

- Tada galim pakalbėti su kuom, - tarsteli Mitchel, Vienna sužviegia ir pradeda juoktis, Jack iš paskos.

Šokiruota pasižiūriu į jį. Jeigu jis kažkam pasakys, nežinau ką nužudysiu - ar jį, ar save.

Jis žiūri į mane, jo akyse savo kasdieninius manipuliacijos žaidimus žaidžia ugnelės. Sunkiai nuryju seiles ir atsistoju.

- Einu namo, - burbteliu pakeldama nuo žemės savo kuprinę.

- Jūs kartais elgiatės kaip sušikti idiotai, - dar išgirstu sakant Sonny.

Jis mane pasivija vidury kelio, atsidūstu ir sustojusi atsisuku į jį.

- Nieko nesakyk, - taria jis apkabindamas mane, apsiviju rankomis jo liemenį.

- Kodėl visi turi visada aptarinėti tai, kas darosi tarp mūsų? - burbteliu jam glostant mano plaukus.

- Nes jie šūdžiai, - atsako jis ir prunkšteli, tikėdamasis, kad padarysiu tą patį. - Daugiau niekam nieko nepasakosim, gerai?

- Sutariam, - lėtai linkteliu. - Ir pažadėk, kad kitas kartas bus geresnis.

- Pažadu, - nusijuokia jis prieš prisiliesdamas prie mano lūpų.

•••

Mano mama visada stengėsi būti šiuolaikiška, o tėtis visada buvo kietas. O kartu jie visada atrodo kaip trenktas duetas.

- Labutis, - nuo mamos pasisveikinimo užsimanau susikišti du pirštus į gerklę. - Kaip laikaisi?

- Nuostabiai, - atsakau pasiimdama obuolį. - Kaip kelionė?

- Tavo tėvas užpirko dar kitą nes kažkoks arabas pasiūlė 50% nuolaidą, - ji pakrato galvą užversdama akis.

- Puiku. Kada išvažiuojat?

- Šiandien!

Ji pasipiktinus. Kažkodėl apsidžiaugiu.

- Tikiuosi pasilinksminsit, - šypteliu pasiremdama galvą ranka. - Man viskas gerai, dėl manęs nesirūpinkit. Tikrai.

- Mums taip pasisekė, kad turime tave! - mama suima mano veidą delnais ir mielai nusivaipo.

Nusišypsau. Mano galvoj skamba tik vienas žodis.

Vakarėliaivakarėliaivakarėliaivakarėliai.

•••

Nes tik mes pirmadienio proga einam į klubą. Mokykloj galvos skausmą gali jausti ir be alkoholio pagalbos, nebus didelis skirtumas.

- Tekila, mano miela tekila! - sukrykščia Vienna pripuldama prie baro.

Pavartau akis ir atsisuku į Sonny. Jis, aišku, ieško Mitchel. Ir vėl pavartau akis.

- Gauk mums nemokamų gėrimų, - tariu Vienna'ai, ji linkteli ir pasitaisiusi kyšančias juodos liemenėles šleikutes nulekia prie baro. Po kelių minučių prieš mus stovi dvi kokteilių pilnos stiklinės.

- Kur Sonny? - paklausia Vienna ir patraukia vieną didelį gurkšnį. Tada išsižiojus pradeda klykti.

- Koks skirtumas, - tariu voliodama tarp dantų šiaudelį. Skonis kaip myžalo. - Einam pašokti, - staiga sugriebiu jos ranką ir įtempiu merginą į šokančią minią.

Pradedam kraipytis pagal ritmą, daugiau juokiamės. Staiga ji dingsta iš mano akiračio, jos vietoj atsiduria kitas žmogus, dar vienas ir dar vienas. Pasimetusi bandau paeiti šalin, bet greitai vėl būnu įstumta ir suspausta vidury.

Mano širdies plakimas pagreitėja, kojos kaip pakirstos, jaučiu nugara žliaugiantį šaltą prakaitą. Kai man pradeda temti akyse, net nepajuntu kaip pradedu klykti.

Staiga kažkas sugriebia man už liemens ir iškelia mane į viršų. Giliai įkvėpiu ir pasižiūriu į apačią.

- Leisk paklaust kokio velnio tu įsitrynei į minią?! - surėkia Mitchel ir nuleidęs mane žemyn pradeda brautis pro žmones link išėjimo.

Nieko neatsakau. Tik pasimetusi geriuosi staiga prašviesėjusia vizija ir leidžiu jam vesti mane už rankos.