church [✔️]

6. numb to the feeling

"i need you to ride me harder when we fuck"
•

- Kokių dar įdomių būdų sugalvosi nusižudyti?

- Tai nutiko netyčia, - atšaunu. - Šokom su Vienna ir kažkaip atsidūriau vidury. Kur Sonny?

- Išvažiavo namo.

- Kas per šūdas?! - surėkiu. - Kaip man dabar grįžt namo? Kodėl jis išvažiavo?

Mitchel trukteli pečiais. Jam juokinga. Man visiškai ne. Pastarosiom dienom visi mane per dažnai siutina.

- Mitchel, aš nemaldausiu, - atsisuku į jį ir jis pradeda juoktis.

- Nevešiu tavęs namo, tikrai ne dabar. Mes čia dar tik dvi valandas. Plius, tu man trenkei.

Sukandu dantis ir skeliu jam skambų antausį. Ir susiema už skruosto ir kilsteli antakius.

- Tu beprotė.

- Tu irgi! - nirštu. - Ar tau taip sunku parvešti mane namo?! Juk paskui galėsi grįžti!

- Padarom taip. Susilažinkim, - jis šypsosi ta savo pasipūtusia šypsena. - Jeigu per dešimt minučių gausi penkių vaikinų numerius, parvešiu tave namo.

- Aš turiu vaikiną, - suneriu rankas sau ant krūtinės.

- Dulkintis su manim tau tas netrugdė.

Noriu vėl jam trenkti, bet jis sugauna mano ranką.

- Maddi, namo eisi pėsčiomis. Gatvėse pilna iškrypėlių, - taria jis nepastebimai besišypsodamas.

- Tikrai nedidesnių už tave! - mano pyktis tuoj pasieks antrą stadiją. Jis duoda man  reikšmingą žvilgsnį, užverčiu akis. - O jeigu nespėsiu?

- Turėsi permiegoti su manimi.

Keistas susijaudinimas trenkia per pilvo apačią, kūnų perbėga šiurpuliukai. Jis laukia sukandęs savo apatinę lūpą.

- Sutariam, - tariu pažiūrėdama jam į akis.

- Maddi, tu tokia bloga mergaitė, - nusijuokia Mitchel prieš apsisukdamas ir grįždamas į klubą.

•••

Trys minutės. Turiu tik tris numerius. Kaip po velniais per kelias minutes man gauti dar du?

- Sveikas, - prisėdu prie nekalčiausiai atrodančio vaikino ir nusišypsau. - Kaip sekasi?

- Aš su mergina, - atsako jis net nepažiūrėdamas į mane. Tirštai išraustu ir atsitraukiu nuo jo.

Galiu tiesiog nusispjaut ir eiti pas Mitchel. Dalis manęs tikisi, kad man nepavyks ir nekantraudama laukia laiko pabaigos. Po šito nueisiu išpažinties ir nieko panašaus nebedarysiu. Svarbiausia atleidimą gauti iš aukštesnio posto, o Sonny išgyvens ir nieko nežinodamas.

Kai suvibruoja mano telefonas, tik tada suprantu, kad stoviu prie baro ir žiūriu į vieną tašką.

Mitchel: 248

Kas per šūdas darosi mano gyvenime. Nuo kada jis darosi.

Sukandu savo apatinę lūpą ir akimis susirandu laiptus. Kelios minutės ir aš jau prie du šimtai keturiasdešimt aštunto kambario.

Tas pats kambarys kaip ir praeitą kartą. Mėlyna jūra.

- Kie numerių surinkai? - paklausia Mitchel nusivilkdamas marškinėlius.

Akimirkai prieš akis prabėga prisiminimai, kaip liečiau jo įkaitųsį kūną savo pirštų galiukais, jusdama kiekvieną jo virptelėjimą ir įkvėpimą po duslios aimanos. Sunkiai nuryju seiles.

- Tris, - atsakau staiga pamiršdama tokius dalykus kaip "o kas jeigu" ir "įsipareigojusiai merginai negalima taip elgtis".

- Tu mano, - kreivai nusišypso jis pasilenkdamas pro mane ir užrakindamas kambario duris.

- Iki ryto, taip, - tariu, tai jam sukelia šypseną.

- Tada išnaudokim tą laiką teisingai.

Po kelių sekundžių mano suknelė atsiranda ant žemės.

Užšoku jam ant liemens, jo bučiniai darosi vis grubesni ir išeinantys iš kontrolės. Įveliu pirštus jam į plaukus, jo viena ranka užlenda už mano kelnaičių, o kita įsiremia į sieną.

- Mitchel, - giliai įkvėpiu išriesdama nugarą, jo karštas kvėpavimas atsimuša į mano odą sukeldamas šiurpuliukus.

- Maddi? - lėtai taria jis pro sukąstus dantis.

Staiga mano kojos paliečia žemę, drebančiais pirštais atsegu jo kelnių diržo sagtį. Mitchel suima mano veidą delnais, mano širdies plakimas kaip kolibrio. Jis nutraukia žemyn mano kelnaites prieš mudviems griūnant į patalus.

Jis žino, kaip elgtis su mergina. Jis lyg skaitydamas mano mintis supranta, ko noriu aš.

Mes degam vienas ant kito.

Mintys apie svarbius dalykus nepatenka į mano galvą, visas mano veidas lyg nutirpęs.

Dabar yra svarbiausia tai, kas vyksta tarp mūsų.