church [✔️]

14. unholy

"every night, im undressed, and with him and im thinking of you"
•

Maddi

Vos įėjus į Taco, akimis susirandu Sonny. Jis neatrodo linksmiausiai.

- Jack, tu nuostabus, - sukrykščia Vienna kai sužino, kad jis jai nupirko bulvyčių.

Žiūriu į laisvą vietą skirtą man tarp Kendros ir Sonny. Spoksau į vaikiną kol jis taip pat pasižiūri į mane. Švelniai nusišypsau lyg duodama ženklą prieiti, jis atsistoja ir pradeda brautis link manęs.

Paėjus toliau nuo draugų stalo, jis graudžiai atsidūsta sukabindamas mūsų smilius.

- Aš pasiilgau tavęs, - taria jis taip, lyg būtų dvylikamečio kailyje.

Nusišypsau ir švelniai jį pabučiuoju, jis sutrikęs.

- Aš irgi tavęs pasiilgau.

- Tarp mūsų ir vėl viskas gerai?

- Nebuvo taip ir blogai, - šypsausi jo nykščiui glostant mano skruostą.

Kelias dienas justa tuštuma pradingsta. Aš grįžau namo. Šiandien praleisiu su juo visą dieną ir man nebereikės Mitchel.

Toliau nesėkmingai bandau save priversti jaustis kalta dėl to, kas vyksta. Turiu pripažinti sau, kad mielai permiegočiau su juo ir vėl.

Tai man į naudą. Galiu padaryti savo vaikiną laimingesniu... Staiga suvokiu, kad ne tik mąstau kaip idiotė, bet ir atrodau kaip tokia stovėdama su tingia šypsena ir spoksanti kiaurai.

- Maddi?

- Kas? - atsibundu ir dirsteliu į Mitchel. Jis mus stebi. Mus? Tik dabar suprantu, kad jis žiūri į mano užpakalį. Pavartau akis ir atsisuku į Sonny.

- Valgysi ką nors?

Pakratau galvą ir priliečiu jo lūpų kamputį. Jis tvirtai mane apkabina, apsiviju rankomis jo kaklą.

- Susiraskit kambarį! - surėkia Lucas ir Jack pradeda juoktis.

- Tu kaip visada, - pavarto akis Diamond.

Kendra persėdo prie Mitchel. Jie kalbasi, jis atrodo laimingas.

- Važiuojam kur nors? - paprašau maldaujančiai pažiūrėdama į jį.

- Žinai, man neįdomu, kad penktadienis, bet pirmiausia mes važiuosim pas tave ir tu atliksi visus praleistus mokyklos darbus. Tada galėsim važiuoti pas mane. Tėvai išvažiuoja, sutvarkytas baseinas, taip pat nupirkau tavo mėgstamų senų filmų kasetes.

- Skamba nuostabiai, bet galim praleisti dalį su namų darbais?

- Maddi!

- Gerai jau! - pavartau akis sugriebdama jo ranką. - Tik einam greičiau kol neapsivėmiau žiūrėdama į Kendra su Mitchel.

O šito garsiai pasakyti neturėjau.

Sonny pradeda juoktis, prisiverčiu padaryti tą patį.

•••

Po kankinančių kelių valandų trukusio visos savaitės namų darbų ruošimo, pagaliau turiu teisę mėgautis savaitgaliu. Žinau, kad Sonny padarys viską, jog kuo greičiau grįščiau į vėžes ir nustočiau praleidinėti pamokas.

Kartais jis toks... tėviškas.

- O šūdas! - pasigirsta Jack balsas iš Sonny telefono. - Galim mes su Vienna ir Mitchel prisijungt?

- Nežinau... - Sonny klausiamai pasižiūri į mane. Priplaukiu prie jo ir įnirtingai palinksiu galvą. - Gerai, Maddi neprieštarauja.

- Puiku, tada dar prigriebsim ir likusius.

Žinoma, visa kompanija. Vienna, Diamond, Kendra, Mitchel, Jack ir Lucas. Pas mus trys visada stebuklingai tampa šešiais.

- Turbūt laikas lipti lauk, - trūkteliu pečiais permesdama šlapius plaukus ant kito peties.

•••

Visi linksminas apačioj, sėdžiu ant Sonny lovos apsikabinusi savo kelius.

Žinoma, mano nuotaikų kaitos nepakartojamos. Maniau, kad noriu vakaro su draugais, bet kai jie atvažiavo, užsimaniau planuoto filmų žiūrėjimo su Sonny.

- Viskas gerai?

Sonny įeina į kambarį ir atsitūpia prie lovos krašto prieš mane.

- Taip, - burbteliu.

- Leisk atspėsiu. Nebenori būti su jais, nori žiūrėti filmus tokius kaip Užsispyrelės Sutramdymas, o paskui verkti, nes realybėj tas aktorius miręs.

- Tu tiesiog per daug gerai mane pažįsti, - pavartau akis nuleisdama savo kojas žemyn.

- Galėsim tai padaryti rytoj.

- Gerai, - staiga nusišypsau ir pakšteliu jam į lūpas.

- Tu juokauji? Gaunu tik tiek?

Nusijuokiu ir suiemusi jo veidą delnais pabučiuoju jį, Sonny įropoja į lovą neatsitraukdamas nuo manęs.

Įveliu pirštus jam į plaukus, pritrūkus oro jis atsitraukia.

- Ar nori... ar nori, kad sustočiau? - paklausia jis dusliu balsu.

- Sonny, tiesiog išdulkink mane, - burbteliu prisitraukdama jį prie savęs.

Iš pradžių jis sutrinka - aš nesu tokia. Niekada taip nekalbu. Nekenčiu to, kokia pasileidusi atrodau.

Visas vakarėlis apačioj lyg išnyksta, lieku tik aš ir mano vaikinas. Jo drėgnos lūpos glamonėja mano raktikaulį, jo vardas akimirkai pastringa mano gerklėj.

- Maddi... - akimirkai prieš save pamatau Mitchel veidą, nors mano akys ir užmerktos.
Tai kažkodėl padeda.

- Šūdas! - klykteliu suvarydama nagus giliai jam į nugarą, akimirkai pasijaučiu lyg susilaužius stuburą.

Kai grįžtam į apačią, visi lyg nurimę.

- Grįžo mūsų balandėliai! - sukikena Diamond. - Kaip jaučiatės?

Pradedu juoktis rausdama, dirsteliu į Mitchel.

Jis neatrodo labai laimingas.