13.

23 3 0
                                    

Iškišęs galvą pamačiau, jog jie jau tryse. Nusvaidęs dar kelius šovinius išgirdau Maiklo balsą sklindantį iš mano kišenės:
- Kas ten darosi pas tave? - Išsitraukiau telefoną ir šaukiau:
- Maiklai! Greičiau ateik! Ginkluotas! - Iškėliau ranką su pistoletu ir aklai šaudžiau į priešų pusę. Ne už ilgo išgirdau kaip buvo išspirtos priekinės durys. Pasirodė Maiklas ir į mane nė truputį nepažiūrėjęs lėkė link arčiausiai jo esančio daikto, už kurio galėtų pasislėpti. Praėjo apie dvi minutės, kol pamatėme, jog į Alekso pusę atbėga dar keturi vyrai ir taip pat pasislepia ir pradeda šaudyti į mus, panašu, jog jų čia bus begalę. Trumpam pagalvojau pranešti Maiklui, jog vertėtų atsitraukti, bet tada prisiminiau, jog turėjau granatą. Išsitraukęs iš kišenės nukandau žieduką ir mečiau granatą sau per galvą. Užsikišęs ausis laukiau sprogimo. Netrukus viskas trumpam sudrebėjo, prieš tai tamsus buvęs kambarys prašvito ugnimi. Sprogimas baigėsi, abu su Maiklu trumpam apsižvalgę priešų atsistojome ir iš lėto ėjome į pusę, kurioje katik į mus šaudė Aleksas ir jo padėjėjai. Kambarys nebeatrodė taip pat kaip anksčiau. Stalai, foteliai, sofos ir spintos sulaužyti ir visiškai sudraskyti. Priėję pamatėme krauju aptaškytas sienas, ant grindų gulinčius lavonus, neįmanoma atskirti, kas yra kas. Vieni kūnai susilieję su kitais, kiti buvo be kaikurių galūnių, kaikurie be galvų. Kitų kūnų visai nelikę, tik kraujo bala ir organų liekanos. Bandžiau surasti Aleksą, bet negalėjau jų atskirti. Galiausiai priėjome duris ir įėjome į vidų.

Project X (Nesutvarkoma)Where stories live. Discover now