magnolia

2 skyrius

Prie vakarienės stalo Amelia pranešė šeimai apie vaidmenį ir apie kraustymąsi į JAV artimiausiems metams. Tėtis ir sesutė džiaugėsi, o mama liko šokiruota. Nors mergina jau ir buvo devyniolikos bei jau kurį laiką tėvams kalbėjo apie išsikraustymą, mama nenorėjo jos taip greitai paleisti. Moteris pažvelgė į dukrą ir pakilus nuo stalo, nužengė sunkiais žingsniais į miegamąjį. Amelios tėtis davė jai žvilgsnį, kad ji nueitų pasikalbėti su mama. Priėjusi tėvų miegamojo duris, ji išgirdo tylų kūkčiojimą. Mergina atrėmė galvą į duris ir pasibeldė, tačiau niekas jai neatsakė. Amelia šiek tiek pravėrė kambario duris ir pro tarpą pažvelgė į moterį, kurios kūnas ant lovos trūkčiojo nuo verkimo. Girdėjosi tik tylus kūkčiojimas ir kartas nuo karto Amelios mamos gylus įkvėpimas nuo oro stygiaus.

- Mamyte?

Amelia jautėsi lygiai taip pat, kaip tuomet kai jos mama išsiskyrė su biologiniu tėčiu. Ji jautėsi kalta dėl mamos liejamų ašarų ir pradėjo svarstyti apie vaidmens atsisakymą.

Amelia tyliai uždarė duris ir priėjusi lovą, atsigulė ir prisislinkusi prie mamos, ją apkabino.

- Žinau, kad jautiesi kalta. Nesijausk. – moteris šiek tiek nusiraminusi ištarė.

Amelia nieko nesakė tik labiau prisiglaudė ir panardino savo galvą moters kaklo įlinkyje. Merginos vidus plyšo į tūkstančius dalių, ji ir vėl jautėsi ta maža mergaičiukė, kuri manė esą kalta dėl visko blogo ar liūdno kas nutinka jos mamai. Mergina jautėsi beviltiška, mintyse jau spėjo išvadinti save visais negražiais žodžiais, kuriuos tik žinojo. Jai dūrė širdį, kad vėl verčia motiną jaustis liūdna ir braukti ašaras.

- Man tik sunku susitaikyti. Tu užaugai labai greitai. Ne metų, bet brandos prasme. Aš negaliu susitaikyti, kad tu jau pradedi gyventi visiškai savarankišką gyvenimą.

Merginos mama visu kūnu ir veidu atsisuko į merginą. Moteriai taip pat buvo skaudu. Atrodė, kad su kiekviena merginos ašara jos kūne atsiranda maža skylutė, iš kurios sunkiasi kraujas ir jo niekaip nesustabdysi, o skausmas buvo nenupasakojamas. Moteris apkabino savo dukterį ir ėmė glostyti jos plaukus.

- Kada išvyksti?

- Šeštadienio rytą. Penktadienį sužinau ar baigiau pirmąjį kursą ir atsiėmu dokumentus, - mergina sušnabždėjo.

Svetainėje girdėjosi kikenimas ir dundančios grindys bei muzika. Amelios sesuo ir tėtis tikriausiai žaidė dar vieną šokių žaidimą per žaidimų konsolę.

Brunetės mama ėmė vis galvoti kaip jos dukrai seksis kitame žemyne, toli nuo šeimos. Nors Amelia nuo mažens buvo bendraujanti mergina, veikli bei pritapdavo visur, moteris kaip ir bet kuri kita mama jaudinosi. Tai juk jos mažylė, jos vaikas.

Amelios kvėpavimas susivienodino, taip duodamas moteriai ženklą, kad jos dukra užmigo. Ilgai netrukus užmigo ir brunetės mama.

Kitame žemyne, Kalifornijoje dar tik išaušo rytas. Brenna nenorėdama prikelti Cameron ar kitų draugų, tebegulėjo lovoje, Cameron glėbyje. Ji jau buvo keletą valandų kaip prabudusi, šią naktį jai prastai miegojosi. Beveik pusė nakties ji galvojo apie brunetę ir turėjo blogą nuojautą, o užmigusi paryčiais sapnavo košmarus.

- Kodėl nemiegi? Dar tik septynios ryto. – pasigirdo vaikino balsas ir Brenna pajautė švelnų nosies brūkštelėjimą per jos skruostą.

- Nesimiega, buvo labai keista naktis. – tamsiaplaukė atsiduso pasisukdama į savo gyvenimo meilę.

- Pilnatis, - Cameron tarstelėjo ir Brenna šyptelėdama jam pritarė.

Vaikinas užsikėlė merginą ant savo liemens ir meiliai į ją pažiūrėjo. Brenna šiek tiek pasilenkė ir pakštelėjo į vaikino lūpas. Atsitiesusi į savo vietą ji permetė savo tamsius plaukus ant kito peties ir nagu švelniai ėmė vedžioti įvairias formas strazdanomis ant vaikino krūtinės, kurių buvo daug. Vaikinas pirštu švelniai dūrė merginai į šoną ir ši sukikeno. Tokius rytus jie dievino abu.