magnolia

13 skyrius

Amelia visdar sėdėjo ant Cameron lovos ir švelniai glostė jo garbanas. Vaikinas tuo metu atrodė, kad snaudė. Maya sėdėjo prieš brunetę ir pasakojo istoriją iš vaikystės, kai tėvai paliko Cameron ją prižiūrėti, bet tuo metu būdamas dvylikos berniukas sugebėjo tik nučiuožti nuo laiptų taip priversdamas juoktis dešimtmetę Mayą. Išgirdusi šią istoriją Amelia pradėjo juoktis, o visdar snaudžiantis Cameron, be klaidžiojantis savo sapnuose, šyptelėjo pajutęs lengvą vibraciją nuo mėlynakės juoko.

Į kambarį įžengė Sofia, kuri kaip visada buvo su plačia šypsena.

- Mes išeiname pasivaikščioti po miestą už dvidešimties minučių. Prašau prikelk šį gandralizdį ir pranešk jam, - Sofia tarė žvelgdama į Amelią ir prieš išeidama merginas apdovanojo dar platesne šypsena.

Moteris paliko kambarį ir Amelia švelniai pakrutino vaikino, gulinčio ant jos kelių, petį. Šis tik pasimuistė, kažką neaiškaus sumurmėjo ir toliau miegojo. Maya pavartė akis, o Amelia šiek tiek plačiau nusišypsojo. Vienas Amelios delnas, kuris ilgą laiką ilsėjosi ant nuogos garbaniaus krūtinės, lėtai slinkdamas pasiekė vaikino kaklą. Plonyčiai merginos pirštai pakuteno Cameron kaklą ir garbanius pramerkė savo šokoladines akis.

- Labas rytas, - Cameron tarė šiek tiek pakimusiu, žemu balsu.

- Rytas, - jo sesuo jam nusišypsojo, o Amelia tiesiog šypsojo žvelgdama jam į akis.

- Jūs išeinate už dvidešimties minučių. Jei nori spėti ir greituoju būdu palysti po dušu, keltis turi dabar,- Amelia tarė dar kartą perbraukdamas per ilgas vaikino garbanas.

Vaikinas linktelėjo.

Už dvidešimties minučių visi buvo pasiruošę ir stovėjo viešbučio vestibiulyje.

- Sekmės jums. Tikiuosi pamatysit kažką nuostabaus, - Amelia šyptelėjo draugams.

- Ar tu neisi su mumis? – Dylan tarė pakėlęs akis nuo žemėlapio, kurį buvo gavęs iš viešbučio administracijos darbuotojo.

Amelia pakratė galvą.

- Tikrai norėčiau eiti su jumis, bičiuliai, bet šiandien namie jau bus sesutė ir norėčiau praleisti dieną su ja. – melagė. Mergina tai tarė savo mintyse, bet melagė ji buvo tik išdalies.

Amelia tikra buvo pasiilgusi sesės ir norėjo dieną praleisti su ja, tačiau ji taip pat ir žinojo, kad Melisa namie turėtų būti tik vakare. Brunetė neiti su draugais pasirinko tik dėl vienos priežasties. Amelia nenorėjo pripažinti jaučianti tą keistą trauką garbanų ir šokoladinių akių savininkui. Ji norėjo sau įrodyti galinti praleisti dieną negalvodama apie vaikiną, kuris traukė ją kaip magnetas bei vertė jaustis šiek tiek nepatogiai, bet ir būti savimi vienu metu. Amelia niekada neturėjo artimų draugų ar vaikino, kad galėtų sau atsakyti ar tai draugiški jausmai, o galbūt kažkas daugiau.

Tačiau kaip sakoma, tu planuoji, Dievas juokias.

Vos rudaakis išgirdo, kad mergina nepraleis dienos kartu su draugais, jis mintyse sugalvojo savo dienai jau kitų planų.

- Jei neprieštarauji, prisijungsiu prie tavęs. Visai smagu būtų sutikti mažesnę tavo kopiją, - vaikinas nusišypsojo merginai parodydamas savo nuostabią šypseną, kuri priversdavo ją keletai sekundžių pamiršti visą likusį pasaulį.

Amelia norėjo ištarti vaikinui „Ne", bet negalėjo. Per keletą mėnesių, šis jaunas vyras merginai tapo tas žmogus, kuriam ji niekaip negalėjo ištarti šio žodžio daugelyje situacijų.

Mergina linktelėjo galvą. Cameron atsisveikino su draugais, palinkėjo jiems smagios dienos ir kartu su Amelia paliko viešbutį. Jie pradėjo eiti brunetės namų link.