Keturi Likimai

Chapter #4. Susitikimas.

Laura prabudo nuo švelnaus vėjo, glostančio jos prakaituotą, vėsią kaktą. Ji tingiai prasimerkė ir ištiesė ranką Luko pusėn, tam, kad suprastų, jog jo šalia nėra. Ji tingiai pasirąžė, ir atsisėdo ant lovos, pridengdamą savo nuogą kūną antklode. Pasiraususi spintoje, ji rado Eivilės hoodie(hoodie- didelis, šiltas džemperis- aut. pastaba), užsimovė savo šortukus, ir nuėjo prie veidrodžio.

Žiūrėdama į savo atspindį, ji šypsojosi, prisimindama praėjusios nakties įvykius, Luko prisilietimus ir karštus bučinius į kaklą. Ji atsiduso, susitvarkė plaukus, ir, dar kartą pažiūrėjusi į veidrodį, nulipo žemyn.

Perlipdama per visiškai girtutėlius ir miegančius draugus, virtuvėje ji pamatė jį. Luką. Ji tyliai prie jo priėjo, norėdama apkabinti iš nugaros, tačiau jis nutvėrė ją ir prispaudė prie sienos, apdovanodamas ją karštu bučiniu. Ji sukikeno, ir pavėlė jo nuostabius plaukus. Valgant pusryčius, Lukas prabilo.

"-Žinai, Laura, aš dar niekada nebuvau toks laimingas. Niekada negalvojau, kad aš, toks paprastas vaikinas, turėsiu tave, mažyte, savo glėbyje."
"-Aš myliu tave."- sušnibždėjo Laura ir paiemė jo ranką ir priglaudė ją prie savo krūties.
"-Dieve, kaip norėčiau tavęs būtent dab-.."- Laura užčiaupė jį savo karštu bučiniu.

Jis pakėlė ją ir padėjo ant virtuvės stalo, ją nurengdamas.
"-Lukai, pala, baik.."- sukikeno Laura."-Mes pažadinsim kitus.."
"-Aha, jau pažadinot, bjaurybės."
Prie durų sunėrusi rankas stovėjo Lėja.
"-Gal paaiškinsit, kas čia vyksta?"
"-Aš..Uh..aš.."- mikčiojo Laura.
"-Mes mylim vienas kitą. Esame pora."- garsiai pasakė Lukas.
"-Ooo..Sveikinu."- pasakė Lėja, ir, nepatenkintu veidu, įšėjo iš kambario.

"-Kas jai negerai?"- pasakė Lukas, vis dar laikydamas savo glėbyje jau vos neverkenčią Laurą.
"-Neįsivaizduoju."- tarė Laura."- Juk ji-mano geriausia draugė, be to, turi vaikiną, tai nemanau, kad ji turėtų pavydėti ar nepritarti mūsų draugystei."
"-Važiuojam iš čia. Kur nors. Į paplūdimį. Taip senai bebuvau prie jūros, Laura. Noriu ten būti su tavim, kuo toliau nuo šių bepročių."
"-Dabar?"- sušuko Laura.
"-Taip."
"-AŠ TAIP NEGALIU! PAŽIŪRĖK, KAIP ATRODAU!"- išrėžė ji.
"-Niekas tavęs neklausė."- sukikeno Lukas, ir užsimetė Laurą ant nugaros.
"-Ką tu darai?? NEEEEE!!!!PALEISK!"- juokdamasi surėkė Laura.

Lukas juokėsi nešdamasis ją, tuo tarpu prigriebdamas savo automobilio raktelius.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Laura gėrėjosi vaizdu pro langą. Švietė saulė, automobilio bagažinėje puikavosi nauji rūbai, maistas,taip pat  nuomos sutartis ant Lauros kelių. Ji džiaugėsi šia akimirka, ir atsisukusi į Luką, pažiūrėjo į jį su šypsena. Jis paiemė jos ranką, ir, nepatraukdamas akių nuo kelio, pabučiavo ją ir uždėjo atgal ant Lauros šlaunų. Ji sukikeno ir pasiliko jo ranką savojoje.

Paplūdimys buvo prikimštas žmonių. Laura su Luku ėjo susikabinę rankomis, bei skenavo visą šią nuostabią vietą, kur būtų galima pasitiesti užklotą ir paiilsėti. Suradę kampelį, jie įsirengė sau skėtį, užtiesalus bei išsidėliojo maistą. Viską palikę(bei užkandę truputį arbūzo;)) ), jie ėjo nusimaudyti.

Saulė kepino kaip išprotėjusi. Lukas glostė Laurai plaukus, kol ši ėjo šalia jo ir dairėsi kriauklelių. Staiga visas paplūdimys suūžė, ir jiems pasidarė neramu.

Iš tolo ėjo pusamžė moteris. Ji turėjo raudonus, natūralius plaukus, vilkėjo juoda apranga. Lukui pasidarė neramu, ir jis patempė Laurą už rankos, kad eitų toliau. Tačiau ji stovėjo lyg įbesta. Nieko nesuprasdamas, jis stojo greta jos ir laukė.

Priėjusi moteris paprašė jai parodyti, kur yra Palangos Viešbutis. Gana keista, kad vidury paplūdimio kažkas prašytų ką nors parodyti. Lukas nedrąsiai ėmė jai aiškinti, kur eiti, o ji klausėsi. Laurai šis balsas buvo gana girdėtas, tik ji nesuprato, kaip taip gali būti. Staiga moteris išsitraukė ginklą ir nusiemė skrybėlę, parodydamą savo, randuotą, veidą.

"-MAMA?"- nuščiuvo Laura, ir pradėjo drebėti.
"-Taip mažute, tai aš. Galvojai, kad manęs nebėra? Klydai. Dabar turiu  puikią progą tau įrodyti, kad aš gyva."
"-NELIESK MANO MERGINOS!"- sušuko Lukas, tačiau ponia užtildė jį šūviu į pilvą.

Laurai visas gyvenimas prabėgo pro akis, kai ji pamatė savo mylimojo kraują įsigeriantį į smėlį. Ji norėjo pulti savo mamą, tačiau ši pakartojo tą patį, ką ir Lukui, tik du kartus šaudama į skirtingas vietas. Laura krito šalia savo mylimojo, kuris, blėstant sąmonei, paiemė jai už rankos. Laurai jaučiant, kaip jai iš burnos teka kraujas, ji išgirdo, kaip aplink šūkauja žmonės, kviesdami greitają pagalbą. Jos mama jau buvo dingusi, ir Lauros sąmonė, Lukui šaukiant, užgęso.