Keturi Likimai

Chapter #6. Pabaiga.

Laura vilkėjo nuostabia, raudona, priglundančia suknele. Ji stovėjo prieš Luką, kuris, visų svečių akivaizdoje, laikė prieš ją žiedą. Tačiau tai tik pradžia..Ne viskas baigiasi laimingai.

                     *Prieš 3 valandas*

"-Wow, Laura. Atrodai pritrenkiančiai!"- sukikeno Lėja, ir apkabino ją.
"-Ačiū, gražuole, pavyzdį imu tik iš tavęs;)"- pasakė Laura ir mirktelėjo.
"-Nebeburkuokit, balandžiai"- susijuokė Mantas, ir griebė Lėją į glėbį. "-Šis vakaras bus nuostabus! Niekas jo negali sugadinti!"

Laura nulipo laiptais, ir ten pamatė Luką. Jis buvo akivaizdžiai susinervinęs, tačiau šypsojosi. Jis labai mylėjo Laurą, ir dėl jos padarytų viską.

Šventė ėjosi gražiai. Vieni šoko, kiti, žinoma, gėrė iki nukritimo, tačiau Lauros kompanija išsilaikė gana gražiai. Staiga Lukas atsistojo prie Dj'ėjaus  ir paprašė sustabdyti muziką.
Laura nesuprato, kas dedasi, kol jos nepriėjo prie jos ir nepriklaupė ant vieno kelėno.

"-Laura. Tu esi nuostabiausia moteris, kurią esu sutikęs savo gyvenime. Tu papildai mane, verti mane šypsotis kiekvieną dieną. Kartu patyrėm tiek daug, jau nuo pat vaikystės. Aš myliu tave. Noriu su tavimi praleisti visą savo gyvenimą. Ar tekėsi už manęs?"

Laura ėmė verkti. Ne iš sielvarto, bet iš džiaugsmo. Jos tėtis laikė kumščius, kad tik ji pasakytų teigiamą atsakymą. Merginos, žinoma, klykavo iš laimės ir rėkė Laurai, kad sutiktų. Mantas, kaip visada, žvengė iš visko, ką matė.

"-TAIP! TAIP! O DIEVE TAIP!"- suriko ji, ir puolė Lukui į glėbį.

Staiga visi nutilo, ir Laura pajuto kulkos smigimą jai į ranką. Ji susmuko, bet nepasiduodama, iš po suknelės išsitraukė revolverį ir atsuko į tą pusę, iš kurios atskriejo šūvis.

"-Žinojau, kad ateisi, mamyte,"- su kraujuojančia ranka laikydama ginklą, nuostalgišku balsu ištarė Laura. "-Manai, kad aš tokia kvaila, ir leisiu tau taip elgtis?"
"-O tu manai, kad leisti savo mamai sudegti gyvai yra gerai?"-suriko jos motina, ir nušovė Lėją su Mantu. Po kiek laiko visos grindys jau buvo aplipusios jų krauju.

Visi svečiai nusčiuvo. Lukas, netikėdamas, ką girdi, ėmė trauktis atgal, su ranka užgindamas Eivilę.

"-Nedrįsk taip su manimi kalbėti! Ką aš turėjau daryti?"- suriko Laura, ir užstatė ginklą.

"-Ohoho! O ką man reikėjo daryti, kad buvai Londono kekšė?!"- suriko jos mama.

Visi nutilo ir klausėsi, iš Luko akių ėmė byrėti ašaros.

Staiga Laura prabilo.

"-Prieš tris metus, turėjau vaikiną. Aš jį labai mylėjau. Mes praleidom naktį kartu. Sužinojau, kad laukiuosi. Kai mama tai sužinojo, vertė mane darytis abortą. Tačiau aš to nenorėjau. Tada ji man davė vandens stiklinę, ir aš, to nesitikėdama, išgėriau ją. Po kiek laiko, persileidau. Aš buvau sužeista. Išgirdau, kad mama planuoja kelionę su savo draugę. Prieš joms išvykstant, nupjoviau jos mašinoje esančius stabdžių laidus. Joms važiuojant, sekiau jas visą laiką. Mačiau, kaip jos įsidaužė į medį, ir mašina pradėjo liepsnoti. Maniau, kad ji mirė, nes buvo rastas lavonas, kuris buvo tiek apdegęs, kad buvo neatpažįstamas."

"-Būtent, tik vienas lavonas. Savo akimis mačiau, kaip sudegė mano draugė Rebeka. Pati turiu randų. Visada slapsčiausi, kad galėčiau ateiti ir tau atkeršyti, bjaurybe."- sušuko jos mama, ir pasigirdo šūvis.

Visi nutilo. Lukas ėmė verkti ir rėkti. Visi svečiai buvo traumuoti, vienas po kito išlėkė iš pastato. Lauros mamos kūnas su šautine žaizda širdies vietoje gulėjo ant grindų nebegyvas. Laura vis dar tebelaikė šautuvą savo rankose, kurios drebėjo ir buvo kruvinos. Lukas pribėgo prie Lauros ir apkabino ją. Jis atleido jai. Jis suprato ją.

Laura ėmė klykti, pamačiusi Lėjos ir Manto lavonus ant grindų. Ji atsiklaupė prie Lėjos kūno ir verkė. Taip verkė, kaip dar niekada iki šiol. Tačiau jie turėjo bėgti. Bėgti greitai. Eivilė, Laura, Mantas ir jos tėvas susirinkę būtiniausius daiktus sėdo į mašiną ir išvažiavo.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
                          *po 2 metų*
Švietė saulė. Nuostabus Kalifornijos dangus buvo ryškiai ryškiai mėlynas. Laura gulėjo prie paplūdimio ir gėrėjosi vaizdu. Tuo tarpu Lukas glostė jai šlaunį ir, apkabinęs ją, pabučiavo.

"-Baik, Lukai..čia juk vieša vieta.."- sukikeno Laura, ir, pakilusi nuo gulto, nusitempė Luką į kambarį.

"-Ar tu nesigaili, kad pabėgai su manimi?"- paklausė Laura.
"-Vis tiek esi išteisinta. Tai buvo savigyna. O to fakto, kad avariją sukėlei tu, niekas be manęs ir tavo šeimos nežino. Eivilė Amerikoje, tavo tėtis- Lietuvoje, tačiau jie patikimi, ir niekam nesakys nei žodelio."
"-Nesugebėjau net studijų pabaigti.."-nuliūdo Laura.
"-Na gi, pabaigsi čia. O kol kas gyvensim iš mano verslo."- pasakė Lukas, ir įsisiurbė jai į kaklą.
Laura su palengvėjimu atsiduso, ir, sukikenusi, nusirengė maikutę. Lukas, paėmęs jos karštą krūtį, bučiavo jai lūpas. Laura sudejavo, ir ėmė atseginėti Luko kelnes. Po poros akimirkų jie jau jautė vienas kitą. Luko rankos jau buvo tvirtai suspaudusios jos liemenį, kol ji dejavo iš jai suteikiamo malonumo. Lukas suurzgė, ir pradėjo dirbti liežuviu. Laura galvojo, kad išprotės iš tokios laimės,  ir, pervertusi Luką, atsisėdo ant jo, bei pradėjo judėti. Galima sakyti, visi jų kaimynai girdėjo jų aimanas ir šauksmus. Jie buvo suprakaitavę, jų nuogi kūnai blizgėjo žvakių šviesoje. Jie buvo laimingi. Manau, kad tokia ir turi būti laiminga pabaiga.

                        *autorė*

Hi there! Malonu, kad perskaitei šią mano istoriją! Buvo ir dirty vietelių, ir šiurpių(na, bent bandžiau tokias sukurti!), tai, mano akimis, istorija gavosi ne tokia bloga, kaip galvojau. Istorija yra gana trumpa, tačiau, norint suprasti turinį, puikiai užtenka ir tokio ilgumo. Ačiū, kad skaitei, ir lauk kitos mano istorijos!♡

su meile,

Lia Avery.