Keturi Likimai

Chapter 5. Paslaptis.

Laura pabudo miške. Ji vilkėjo nuostabia balta suknele, jos plaukai buvo palaidi. Eidama mišku, ji pastebėjo, kad nejaučia jokio skausmo. Nėra nei vieno šūvio. Taip pat, jai neskauda pėdų, einant per šakotas vietas. Eidama ji pamatė kažkokią neaiškią šviesą, sklindančią iš miško galo. Ji pajuto tos šviesos šilumą, ir ėjo link jos su šypsena. Staiga ji išgirdo kažkieno balsą.

"-Laura, mažute, pabusk, maldauju. Man reikia tavęs. Mums visiems tavęs reikia. Gražuole mano, sugrįžk. Aš negalėsiu be tavęs gyventi. Mes visi čia. Tavo tėtis, tavo draugai, aš..sugrižk, maldauju!"

Laura jautė šaltį iš to balso, dėl to ji nenorėjo grįžti. Tačiau tas balsas nuo jos nenutolo. Staiga apsisukusi, ji pasuko to balso link. Eidama į jį, jautė, kaip įvairūs medžio gabaliukai ir spygliai jai duria į odą. Kilo baisus vėjas, ir ji, klykdama nesavo balsu, įkrito į juodą duobę.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

"-Ji gyva! Viešpatie, ji gyva! Laura! Laura!"-nesavo balsu ėmė šaukti jos tėtis."-Ji gyva! Kvieskit gydytoją!"
Eivilė verkdama iš džiaugsmo kartu su Lėja išbėgo iš palatos.

"-K-kur..kur aš?.."- pramerkusi akis, sušnibždėjo ji.
"-Gražuole mano, buvai komoje 5 mėnesius. Nutiko nelaimė..kažkas tave užpuolė su ginklu.."- pasakė jos tėtis.
"-Lukas, kur? Kur? Kur jis??"- ėmė blaškytis Laura.
"-Mažyte mano.. Jis trumpam įšėjo pasiimti vaistų. Jam viskas gerai."
"-Ačiū Dievui.."
"-Laura.. su tavimi norės pasikalbėti gydytojas.."
"-Kas blogai?"..- paklausė ji.
"-Pamatysi. Lukas tai žino."

Liūdna naujiena lyg plaktukas kirto Laurai į galvą. Ji negalėjo tuom patikėti. Tik dėl motinos kaltės jai buvo peršauta gimda, dėl to ji niekada nebegalės susilaukti vaikų.
Laura gulėjo. Ji norėjo verkti. Tačiau ašaros tiesiog netekėjo. Ji negalėjo išreikšti net paprastos emocijos.

                  *po 2 mėnesių*

"-Nebeliūdėk taip, gražuole. Juk kažkaip įmanoma išsigydyti. Kažką juk galima padaryti."- sušnibždėjo Lukas, glostydamas Lauros plaukus.
"-Taip, mažyt. Mes visi su tavimi."- pasakė Lėja, ir Mantas su Eivile tam pritarė linktelėdami.
"-Tačiau..kas tave taip paniekino? Kodėl kažkas taip su tavimi pasielgė?"
"-Neįsivaizduoju, draugai."- pasakė Laura ir nuleido galvą.

Ji puikiai žinojo, kas dedasi.

Laura gulėjo lovoje po dar vienos audringos nakties ir galvojo, kaip galima atkeršyti savo mamai. Nors jos mama turėjo priežąstį taip pasielgti, tai yra negalimas dalykas. Suprantama, nei viena mama nenorėjo, kad jos vaikui kažkas atsitiktų be jos žinios. Bet Laura teisingai pasielgė, taip padarydama prieš 3 metus. Bent Laura taip manė. Ryt vyks nuostabus vakarėlis, kurio metu, bus sukviesti visi, kas Laurai yra brangiausi. Lukas ruošia kažkokią staigmeną, kuri, turbūt, bus pats geriausias dalykas jos gyvenime.