2k19summer

19. Blogas vakaras

Liepos 17d.

Šios dienos istoriją papasakosiu kiek kitaip. Nors, gali pasirodyti taip kaip visada, bet šios dienos pradžios niekas neprisimena, todėl papasakoti negali. Tai nereiškia, kad ji neįdomi ar nereikšminga. Kiekviena diena turi savo istoriją. Šios dienos istorija prasidės nuo vakaro. Sakydama vakarą turiu galvoje 18 valandą.

Meidos pov.

Mano tėtis grįžo iš darbo ir paklausė ar padariau visus mamos pasakytus namų ruošos darbus. Aš pasakiau ne, jis supyko. Jau seniai tėvai pyksta ant manęs kaip aš pasikeičiau per šią vasarą ir kokia bloga dukra aš tapau. Jie kaltino draugus, kurių net nevadino tikrais. Jie man kartojo ,, jie yra blogi, ras geriau pabėgs; tau tokių draugų nereikia, bėdoje niekada nepadės, nes visada žiūrės savo ,, šikną". Aš tuo netikėjau. Jų žodžius laikiau tuščiais, nors nereikėjo taip dayti, tėvai vis gi yra vyresni. Tėtis man paskė ,, matau gyveni savo gyvenimą todėl, daryk ką nori, eik kur nori, grįžk kada nori, man visai vienodai". Nesvarbu ką aš padarysiu jie vis tiek mane mylės. Draugam taip ir parašiau, galim eit, tėvai nepasakė kada grįžti namo.

Pasiūliau eiti į lauką, visi buvo už, bet tada Greta mamos paklausė ar gali eiti ir jos ( pas Gretą nakvojo Kamilė ) mama pasakė ne. Tai jai labai nepatiko, kaip jai kažkas kažko negali leisti? Mes kalbame apie Greta, jei ji kažko negauna, tai gali žudytis, nes atsidursi pargare, bet kokiu atveju. Kiek aš pažystu ją, jos pasaulyje žodis NE neegzistuoja. Greta aprėkė mamą pasakė kokia ji bloga ir kaip ji gali neleisti. Jos mama užpyko dar labiau ir liepė sėdėti namie šiandien ir ryt. Visą šitą kas ten įvyko sužinojau iš Kamilės. Sužinojusi viską aš tikrai supykau ant jos. Vietoje to, kad ji kalbėtu gražiai su mama ir bandytų įkalbėti leisti, ji viską sudirbo. Ar negali kada nos ji palaikyti savo liežuvio už dantų?

Gretos pov.

Eilinį kartą susipykau su mama, tai nieko naujo. Man tikrai tuo metu buvo bloga nuotaika, nežinau ar norėjau eiti, ar ne? Jei būčiau norėjusi, atsiprašyčiau ir paprašyčiau mamos, kad galėčiau eiti į kiemą. Šį kart buvo viskas kitaip, nežinau, gal principai, gal mėnesinės... Nusprendžiau viską taip palikti.

Meidos pov.

Aš nuėjau iki Gretos namų ir stovėjau už durų, laukiau kol man Kamilė ateis ir viską papasakos. Tai pat pasiėmiau ,,Mini fitą". Jis buvo paliktas pas mane, kad jos tėvai nerastų, o be to aš radau labai gerą slėptuvę, kuroje niekas tikrai nerastų. Gretai parašiau: ,,stagiai atsiprašai Mamos ir einam", bet ji manęs neklausė. Mes ir vėl susipykome... ir kodėl, nes ji kvaila, negali patylėti ir nustoti rėkti ant mamos. Aš galvoju: ji visai negerbia tėvų, ar galima mamai taip draskyti akis!? Dabar pykau ir aš bandžiau aiškinti, bet kaip su siena. Ji visai neklauso, pati prisidirbo ir dėl to pagalvojau aš negražinsiu jos elekroninės cigaretės kurios ji taip pasiilgo. Gal būt jei neduosiu dabar ji pagalvosi ir supras, kad reikia atsiprašyti mamos, susitaikyti ir pagaliau  eiti į lauką.

Gretos pov.
Laukiau kada Meida atneš mano elekroninę cigaretę. Kai Kamilė grįžo pasakė viską ką sakė Meida.
Įsivaizduojat? Ji pasakė Kamilei, kad ji mane paliktų vieną ir eitų į kiemą su jais visais SPECIALIAI, kad aš mat suvokčiau, jog man reik atsiprašyt mamos? Ji nieko nesupranta... Pažįsta mane  3 metus, bet dar nieko nežino apie mane. Kadangi man buvo įdomu ką jie planuoja veikti, pasakiau Kamilei, kad ji eitų kartu, ji aišku kaip TIKRA draugė, liko su manimi.

Meidos pov.

Vaikščiojom su Gabriele ir Leonu. Tuo metu Greta atsiuntė ,,Snepą": ji verkė. Nesuprantu kam siūsti kaip verki, jei aš verkiu tai viena su savimi ir to niekam nerodau. Pamačiusi, kad verkia sugalvojau paerzinti su ,,Mini Fitu " gal būt tai nebuvo geras sprendimas, mes jau ir taip susipykom dėl jos pykčių su tėvais, o dabar aš ją erzinu. Suprantu,  tai nebuvo gerai, nereikėjo to daryt. Greta ant manęs supyko dar labiau...
Mes nuėjome į stotelę, dar kiek pasedėjome ir atvažiavo mano mama. Tiksliau grįžo iš darbo. Liepė greitai sėsti į mašiną, nes jau buvo 22:35 ir tiek iš to būk kiek nori.

Gretos pov.

Man tikrai tuo momentu buvo sunku, aš nežinojau kas man darėsi, aš nebenorėjau verkti, bet ašaros liejosi be sustojimo. Negalėjau jų sustabdyti.

Žinau, kad man tokiu metu padeda grynas oras. Paprašiusi mamos, ji leido mums eiti pasivaikščioti, apėjome ratą ir praeiti stotelę buvo didžiausias išbandymas. Užkilus į kalną ir pamačius stotelėje sėdinčius juos, bandžiau sulaikyti ašaras viduje ir jų neįšleisti. Paprašiau, kad Kamilė nueitų už mane paimti mano Mini Fitą nes aš žinojau, jei prieisiu prie jų APSIVERKSIU.

Gabrielė pasakė ;

- uoj kokie mes pikti.

Tuomet palūžau ir Kamilė pasiūlė apeiti dar vieną ratą ir paaiškinti kas čia nutiko, nes jie NESUPRANTA. TIKI MEIDA.

Jau artėjant prie stotelės nusišluoščiau ašaras ir pamačiau, kad nėra Meidos. Iškart atsikvėpiau. Papasakojau viską kas ištiesų nutiko. Na ne viską, bet apibendrinau:
- Meidai visiškai nerupiu, vietoi to, kad kaip draugė būtų atėjusi ir apsikabinusi... JI išsityčiojo iš manęs ir dar pavadino mane auka.

Gabrielė pamačiusi mano ašaras apsikabino mane ir nepaleido iš savo glėbio. Pasijaučiau geriau. Leonas taip pat reiškė užuojauta.

Grįžome namo, Leonas iškart parašė į grupę, kurioje buvome : aš, Kamilė, Meida, Leonas ir Gabrielė. Leonas pasakė  Meidai visą tiesą ką galvojo apie ją, apgynė mane ir palaikė. Tuo metu tikrai didžiavausi juo. Juk taip elgiasi TIKRI draugai. Meida vistiek įrodinėjo savo, ir nesuprato kas įvyko. Ji galvojo, jog aš verkiau dėl to, kad mama manęs neišleido? Man, tai buvo nė motais. Aš norėjau viską nutraukti su Meida kuo greičiau. Čia ir dabar!
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Meida vėl liko viena, sunku likti
vienam ir kovoti 3:1 lyg niekas nebūtų pasikeitę, visi tie pokalbiai aiškinimai, tai tiesiog laiko gaišinimas. Šie žmonės yra tokie: pyksis tol kol dar galės kažkuo skaudinti, bet Greta, Gabrielė ir Leonas yra trys, jiem lengviau, o Meida viena.

Ji vėl atsisėdo ant palangės, nusišluostė nubėgusią ašarą ir žiūrėjo į žvaigždes. Jų buvo gausybė ir visos jos turėjo draugiją, kitas šalia esančias žviagždes, jos atrodo mažytės ir visos kartu. Nors iš tikro, jos tik milijonais kilometrų nutolę dujų kamuoliai. Jos tokios pat vienišos kaip ir ji.  Tuo metu Greta buvo be emocijų, bet džiaugėsi už palaikymą. Leono galvoje buvo tik viena mintis: pagaliau Greta suprato kokia yra Meida. Gabrielė taip pat džiaugėsi, nes jai rūpėjo Greta, o  Meida dėja jai buvo ne prie širdies...