Dvi geriausios draugės nusprendžia praleisti vasarą linksmai... Vasara pilna nuotykių, alkoholio, dramų ir aišku gražių vaikinų. Ir to vieno ypatingo.... ISTORIJA PAREMTA TIKRAI FAKTAIS, veikėjų vardai išgalvoti.
Pabuvus su Meda ir viską paaiškinusi, jaučiausi labai gerai. Nebeliko paslapčių, kurias reikėtų slėpti nuo jos ir nuo viso miestelio. Tėvai išvažiavo į darbą, paliko mane vieną. Iškart parašiau Gretai ir paklausiau, gal nori atvažiuoti Meda su Kotryna.
Joms atvažiavus, pradėjo lyti. Tėčio paklausiau, ar jos gali pabūti viduje, buvo keista, kai jis pasakė TAIP! Mes kalbėjome, aš pažadėjau, kad Leonui tikrai neatleisiu. Jo poelgis labai negražus ir neatleistinas. Kotryna ir Meda sutiko su tuo. Paskambino Gretos tėtis ir pakvietė ją grįžti namo, nes parvežė maisto iš jos mėgamiausio greito maisto restorano ,,Hesburger". Ji išbėgo namo.
Gretos pov.
Esant pas Meidą, man buvo nemalonu, norėjau greičiau ištrūkti iš šios aplinkos... Žinau, kad kai išėjau jos kalbėjo apie mane. Tiksliau APIE MANE IR MANO SENIAI PAMIRŠTUS JAUSMUS LEONUI. Žinot, kodėl jos taip mano? Nes JIS man rašinėjo į snep'ą, aš buvau be reakcijos, bet ne, matot, aš džiaugiuosi - šokinėju iš laimės. Nenorėjau grįžti atgal... Jos laiko mane durnele? Galvoja, kad aš maža, durna mergaitė, įsimylėjusi ,,bx", kuris jai niekada neatsakys tuo pačiu? Na jau ne...
Meidos pov.
Likusios tryse kalbėjome toliau. Aš pasakiau, kad Greta vis dar įsimylėjusi Leoną. Jos man pritarė. Ji tikrai jį mylėjo, matėsi iš jos kalbų apie jį. Ji labai laukė jo žinučių, ,,snepų". Tai atrodė tikrai graudžiai. Viduryje mano sakinio ,,ką man daryt, kad ji pamirštų.....?" atsidarė durys ir įėjo Greta. Nespėjau pabaigti, bet Kotryna su Meda mane suprato.
Medai paskambino mama ir liepė grįžti namo su greičiausiai atvažiuosiančiu autobusu. Jos išėjo, likome dviese. Pradėjau kalbėti:
- Greta, aš žinau, kad tau jis labai rūpi. Tau jis patinka. Taip, tai normalu, bet ar tu gali žlugdyti save? Kuo jis tave taip sužavėjo, kad tu negali pamiršti? - uždavinėjau šiuos klasimus jai, bet ar tikrai jie buvo skirti Gretai? Aš taip pat negalėjau pamiršti Leono. Kiekvieną dieną galvojau apie tą naktį... Uždaviau jai, bet klausiau tai savęs. Jis parašė Gretai:
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Leonas rašė, be manęs nėra ką veikti. Aš buvau labai laiminga, kad jis taip pasakė. Vis dėlto su manimi linksma. Bet ar jo žodžiai reiškia tikrai tai, ką aš galvoju? Ar jis neturi iš ko tyčiotis?
Gretos pov.
Meida įtikino mane pasakyti jam, ką aš galvoju apie JĮ. Aš sutikau pasakyti, bet aš nežinojau, ką iš tikro noriu pasakyti jam... Kaip aš tavęs nekenčiu? Ar kaip stipriai noriu apkabinti, nes pasiilgau mūsų nuotykių??
Mes jau buvome stotelėje, laukėme kol jis atvažiuos. Su Meida nusprendėme pradėti kalbėti ne iškart. Pradžioje tiesiog taip kaip visada, vis dėlto galbūt tai paskutinis kartas, kai aš su juo lauke... Meida mane taip vertė sakyti, bet aš labai nenorėjau. Jis man rūpi, AŠ NEGALIU!
Mačiau Meidos veide šypseną ir ji buvo netikra. Ji vis paspirdavo man į batą, sakydama, pradėk, jau laikas, gana, pradedam. Pagaliau aš pasiruošiau, bent jau pasakiau garsiai:
- Leonai, noriu kai ką tau svarbaus pasakyti. - toliau negalėjau pasakyti nei vieno žodžio, lyg didžiulis gumulas užstrigo gerklėje. Nusprendėme eiti iki tiltelio.
- Leonai, aš nekenčiu tavęs, tu esi savanaudis, savimyla. Tau rūpi tik pats tu, mes tau kaip šuniukai, lyg uodegytės. Aišku, tau smagu, kai tave sekioja trys panelės, bet taip negalima. Tu neįsivaizduoji, kaip nekenčiu tavęs... Greta, viskas, sakiau jokių ultimatomų, bet dabar tu tikrai turi pasirinkti, kas tau svarbiau, JIS? Ar aš? Kiek aš su tavim laiko? Tris metus, o JIS du mėnesius, o vau, ir kiek pridirbo. Rinkis, gana žaisti! - Meida pradėjo rėkti. Aš tylėjau ir bijojau prasijuokti, nes tai būtų pabloginę visą situaciją. Ji pradėjo mane šantažuoti, kad jei nepasakysiu Leonui tą, ką buvau pasirašius, ji viską pasakys Medai. Ji tikrai galvojo, kad gali man taip grasinti, ir aš išsigasiu? Tikrai ne!
- Meida, gana, viskas, pasakei ką galvoji, o dabar eik ant tiltelio, pasėdėk. Aš noriu pakalbėti su Leonu viena, be tavęs...Prašau, eik. - Aš nebesusilaikiau, viskas, tegul eina pykti ten sau viena, pasakysiu jam tai, ką jis turi žinoti. -Leonai apsimesk, kad aš tave įžeidžiau, ir pažeidžiau tavo ego. - O kodėl? - O dieve, tiesiog apsimesk... Leonas priėjo arčiau manęs ir atsitūpė. - Leonai, ji mane verčia rinktis: tu ar ji... - Tai supratau renkiesi ją... - Ne, aš nenoriu rinktis. Noriu bendrauti ir su tavimi ir su ja...
Meidos pov.
Greta kalbėjo su Leonu, o aš tiesiog stovėjau šalia ir nieko negalėjau girdėti, nes ji kalbėjo labai tyliai. Man buvo labai įdomu, ką ji kalba. Klausinėjau, ką ji sakė. Tada Leonas nebeišlaikė pradėjo rėkti ant manęs:
- Dabar klausyk manęs ir tylėk. Tu pasižiūrėk į ją, ji negali net pusės žodžio tau pasakyti, tu tiesiog valdai ją. Sakei padėsi, palaikysi, bet tu žlugdai ją, kaip tu to nesupranti. Sakei aš savanaudis, o tu NE? Tu savanaudė! Pasižiūrėk į visas savo drauges, išnaudoji jas viskuo kuo tik gali. Kas tu per žmogus? Žinai, ką ji man ką tik pasakė... Liepei pasirinkti, ir žinai ką, pasirinko SAVE. Ji nenori prarasti nei tavęs, nei manęs. Taip, ji pasakė, kad aš vis dar jai patinku, bet tai nesvarbu. Tu liepei rinktis, bet pasirinkai už ją. Ji geriau toliau meluos tau ir slapta bendraus su manimi, nei praras tave, to ji tikrai neištvertų. - Po tokių Leono žodžių likau be žado, Greta tiesiog tylėjo ir bijojo įsiterpti.
Gretos pov.
Jaučiausi kaip mažas vaikas, už kurį viską sprendžia tėvai. Mačiau, kad jie abu galvoja, kad aš silpna ir bijau jų. Toli gražu... jie niekada nežinojo ir nežinos, kas tuo metu buvo mano galvoje....
Meidos pov.
Leonas tesė toliau:
- Supranti, kad tavo principai tau neleidžia būti normalia mergina? Esi pasikėlus, suprask, nenoriu aš bendrauti dėl to.... tu tikrai esi geras žmogus, bet principai taip gadina viską. Aš tau siūlau susitaikyti ir vėl bandyti sutarti kaip anksčiau. Nors su tavim aš visai nenoriu bendrauti, bet tai daryčiau tik dėl Gretos, ji to nusipelnė. - Pagaliau pabaigė skaityti man moralą.
Po tokių jo žožių supratau, kad gal būt aš turiu šansą pasitaisyti ir pabandyti būti kitokia, geresnė, be principų... Nors atsisakyti savęs dėl draugų yra labai sunku, bet kalba vyksta apie JĮ - Leoną, tą, kuris man patinka visą vasarą. Nesvarbu, ką aš sakiau kitiem, bet tik aš žinau, kas tuo metu vyko mano galvoje...
