2k19summer

20. Vasaros pabaiga

Liepos 23d.

Meidos pov.

Jau praėjo beveik savaitė nuo to pykčio. Kas gero nutiko per tą laiką - nieko. Atidaviau Gretos daiktus, buvusius pas mane, pasiėmiau savo iš jos ir tiek. Ne kartą per šią savaitę mačiau Augustę, susitikau su Domu, kol kas jis yra vienintelis žmogus pasaulyje, kuris mane išklauso ir neteisia už tai, ką padarau blogai, netgi padeda surasti problemos sprendimą. Kas per šią savaitę buvo sunkiausia: kiekvieną vakarą atsisėdu ant palangės, pasižiūriu į žvaigždes, nurieda pora ašarų, aš pradedu drebėt, jau esu tai sakiusi, nežinau, kas man yra. Galbūt tai pykčio, gal nervų priepuolis, pasakyti negaliu. Kol nusiraminu praeina apie 20 minučių, tuomet grįžtu į lovą ir užmiegu.

Šiandien iš miesto grįžau anksti, padariau, ką prašė tėtis ir parašiau Smiltei su Auguste, jos kaip ir visada man bandė pakelti nuotaiką ir šį kartą Smiltei pavyko:

-Pridėk Leoną į draugus.

Pagalvojau tikrai ne, jis liepė išmesti, o dabar vėl pridėti jį prie savo ,, Snapchat'' draugų, TIKRAI NE. Aš pasakiau, kad pagalvosiu. Įsijugiau filmą ,,After". Jau esu mačiusi jį, bet man jis labai patiko. Galvojau pakankinsiu jį ir per tą laiką pagalvosiu. Tada galvoje atsiranda vienas nenuginčijamas faktas: jis mane visaip išvadino. Dabar suprantau, kad nekenčiu jo, bent jau bandžiau taip galvoti. Jis sugadino mano gyvenimą. Per jį praradau tėvų pasitikėjimą, geriausią draugę, savigarbą ir nervus, dabar mano organizme tūkstančiai palaužtų nervinių ląstelių. Vienintelis dalykas, kuris buvo geras....ammm tokio nėra... Mano gyvenimas - tragedija.

Baigiau žiūrėti filmą, gerai apgalvojusi situaciją, pridėjau Leoną. Nors dabar suprantu, jog tai buvo visai neprotingas sprendimas. Rašiau labai šiurkščiai, kažkaip juk turėjau parodyti savo principus, be jokių draugiškumo ,,prieskonių". Visai jo negerbiau, jis to tikrai nevertas. Rašydama jam jaučiau pasišlykštėjimą, jis man niekas. AŠ TAIP JO NEKENČIU, jog norėjau, kad paskęstų savo neapykantoje. Ką aš padariau tokio baisaus, kad jis su manimi taip elgėsi? Taip, galbūt elgiausi negerai, kai kuriose situacijose, bet atimti iš manęs geriausią draugę ir vėl yra per daug.....

Liepos 31d.

Meidos pov.

Pagaliau tėvai sugalvojo važiuoti prie jūros. Nors man nepatinka smėlis, bet mėgstu pabūti prie jūros, pasivažinėti dviračiu, pagalvoti arba tiesiog pabūti su savimi.

Šeštadienį ryte atsikėlėm ir išvažiavom, mane ir sesę vežė senelis, nes tėvai norėjo penktadienį, pabūti dviese. Atvažiavome. Kol kas nieko nesupratau, mes kažkur pora kilometrų nuo Palangos. Mes atvažiavome į statybų aikštelę, negalvojau, kad gyvensim ČIA. Įėjome, nėra lovos, kur galėtume su sese miegoti, taip pat nematau ir tėvų lovos, tik čiužinys. Geriau apžiūrėjus pamačiau čiužinių dėžes. Pagalvojau: ,,tėvai uždirba tikrai gana normaliai ir miegosim ant čiužinių?!".

Gerai viską apžiūrėjau, nors dar ne viskas čia baigta, bet gan jauku. Gerai, kad būsim tik savaitgalį, nes čia tikrai daug ko trūksta ir šeimininkai turėtų pasistengti įrengti bent vietą miegojimui prieš nuomuojant. Mama, su ašaromis akyse, sako:

- Nors čia dar ne viskas užbaigta, bet čia mūsų nauji namai. Mes čia galėsime važiuoti per visas atostogas, savaitgalius ir tada, kada norėsim. - mamai riedėjo ašaros. Tada iš naujo apžiūrėjau ir supratau, kodėl dar kai ko trūksta. Tiesiog norėjo kuo greičiau mus atsivežti, bet užsakytos lovos, spintos ir t.t. Nespėjo pagaminti. Nors koks skirtumas, tai mano antri namai ir aš nesu princesė, kuri negalėtų pamiegoti ant pripučiamo čiužinio.

Apėjusi viską, taip pat ir lauką, kuriame buvo baseinas, pagaliau parašiau draugam. Kadangi po to kai ,,susitaikiau" su Leonu ir Greta dar nespėjome susipykti. Parašiau:

,,Aš turiu butą Palangoje, tėvai nupirko" buvau tokia laiminga, kad pamiršau, kas jie per žmonės. Leonas atrašė labai šiurkščiai, kažką panašaus nesigirk ar panašiai, bet buvau tokia laiminga, tad tiesiog nekreipau dėmesio. Greta sureagavo panašiai. Tuo tarpu Augustė džiaugėsi kartu su manimi, aš jaučiau, kaip ji džiaugiasi su manim kartu. Tada pagalvojau jie tiesiog pavydi, ar aš kalta, kad tėvai labai daug dirba ir stengiasi, kad mes išvažiuotume į kokią tolimą šalį ar turėtume ne tik namą, bet ir butą. Tegul pavydi...

Gretos pov.

Negaliu pakęsti, ji dėl visko giriasi. Man visiškai neįdomu. Su Leonu reagavome panašiai, mus abu užknisa Meida. Visada išaukština save ir kitus pažemina. Ji tikrai nėra geresnė, nei aš ar jis. Taip žinau, ji mano draugė ir t.t., bet ji turi pagaliau suvokti, ji yra NIEKAS!

Rugpjūčio 22d.

Meidos pov.

Paskutinį mėnesį buvau Palangoje, dėl to su Greta nesusitikom. Man grįžus paprašiau tėvų, kad leistų Augustei atvažiuoti vėl pas mane į namus. Aišku jie leido. Atėjau pasitikti jos iš autobuso ir žiūriu, eina Leonas... Dar nepasakojau, bet manau jis pavydėjo dėl to, ką aš turiu ir tai, ko jis neturi, dėl to nebendravau daugiau. Pamatėme, kad jis ateina iš savo mašinos, tos pačios kuria važinėjome ne kartą. Tada buvo smagu, dabar - ne.

Sugalvojome pradurti jo padangas. Pasiūliau, ir ji buvo už. Jis vertas to. Gerai, kad nesugadino šiandien mano geros dienos Greta, nes būtų kaip eilinį kartą: arba nusigertume, arba susipyktume. Kadangi jos nebuvo, pabuvom ramiai ir smagiai.

Gretos pov.

Kaip man fainai, Meida su Auguste, o aš viena. Norėčiau ateit, pabūti, bet jos nenori manęs. Meida vis dar pyksta ant Leono. Aš jai dar nesakiau, bet Gabrielė pasakė Leonui tiesą, kad ji jį įsimylėjusi. Aš ją labai palaikau, ji mane supranta, jei ji nebendraus, aš taip pat. Man ji dabar vienas svarbiausių žmonių pasaulyje. Meida niekada nebuvo tokia svarbi kaip Gabrielė.