2k19summer

11. Peržengtos ribos

Toliau tęsinyje...

Atsisėdusi prie jo kurį laiką pasėdėjau, tuomet nusprendžiau, kad reik pakilti aukščiau. Jam leidus atsisėdau ant jo tobulai ištreniruoto pilvo. Man sėdint, jis uždėjo ranką man ant kojos. Kaip ir minėjau, man buvo karšta, todėl buvau tik su maudymosi kostiumėliu, kuris buvo atskiras. Po kiek laiko jis norėjo ranką patraukti nuo mano šlaunies, bet aš jam to neleidau. Aš sėdėjau ir galvojau: "Nenoriu, kad tai pasibaigtų". Aš norėjau dar, norėjau pajusti jį kuo arčiau savęs.
Nusprendžiau atsigulti šalia, gulėdama ant jo, nes sofa maža ir vietos nėra daug. Jaučiau, kaip jis jaudinasi. Iš jo akių mačiau, jis norėjo to... bet aš negalėjau sau to leisti. Tik ne tokioje situacijoje, tik ne šiandien.
Man atsigulus Gabrielė išėjo iš kambario. Paliko mus vienus. Jai palikus mus, Leonas apsikabino mane, taip stipriai ir su tokia meile. Aš jaučiaus kaip danguje. Apie šį apkabinimą svajojau ilgai. Aš paėmiau jam už rankos, o kitą savo ranką nedrąsiai padėjo ant ,,šiknos''. Visiem vaikinam patinka šie apvalumai, jis žinoma - ne išimtis.
Jau buvo 23h, aš rimtai sunerimau ir pradėjau labai gražiai prašyti Leono savo telefono, kurį jis buvo paslėpęs :

- Ką padaryti, kad atiduotum?

- Neatiduosiu, neisi namo, dar ne. Būk čia su manimi.

Gabrielė buvo sunerimus dėl mano būklės ir kas gali įvykti, dėl to vis užeidavo pažiūrėti. O aš toliau užsiėmiau prašymais. Jis buvo su savo mėgstamiausia kepure ir leido, kad ją nuimčiau, užsidėjau ir pradėjau pozuoti.
Prašiau toliau: išsidrąsinau pabučiuoti. Pirmas bučinys buvo į dešinįjį žandą, kitas į karįjį. Trečiasis buvo į lūpas. Bučiniai tęsėsi toliau. Aš jaučiau, kad jis nori daugiau nei paprastų bučinių.

Gretos pov.

Bebendraujant su svečiais, prie durų pamačiau Meidos sesę.
- Labas, gal žinai kur Meida?
O ne, visai pamiršau....
- Umm, ji pas Gabrielę.
- Seneliai pergyvena, gal gali parodyt kur gyvena Gabrielė?
- Taip, žinoma.
Greitai užsimečiau megztuką ir išlekiau į lauką, iki Gabrielės namų mane pavežė jos seneliai. Skambinėjau, rašinėjau Meidai, jokio atsakymo.

Meidos pov.

Jau buvau įsidrąsinusi tam ,,didesniam bučiniui", bet staiga Gabrielė įbėgo į kambarį ir pasakė, jog kažkas atvažiavo į kiemą. Mes labai išsigandom. Greit pradėjau ieškoti savo rūbų. Liepiau jam dabar pat atiduoti telefoną. Pasižiūrėjau, o ten 15 praleistų skambučių, daugybė žinučių nuo Gretos ir nuo senelių. Susiradusi rūbus, apsirengiau, Gabrielė atidarė duris ir išėjau. Kieme stovėjo senelio mašina.

Gretos pov.

Atvažiavus ten išlipau, nuėjau prie durų, beldžiau. Neatidarė niekas. Po 10 minučių išėjo Meida. Atsistojo ant paspirtuko ir važiavo žvyrkeliu. Aš mačiau, kad ji vis dar girta, bet tylėjau ir meldžiausi, kad seneliai nesuprastų ir ji namo grįžtų sveika.

Meidos pov.

Važiuodama galvojau ne apie kas bus toliau, bet kas įvyko ten. Grįžus įėjau į vonią, išsivaliau dantis. Grįžau, pasikalbėjau su seneliais, jie buvo išsigandę, bet nepikti.
Išsimaudžiau ir atsiguliau į lovą. Mane žiauriai pykino, gėriau daug vandens, bet nesugebėjau užmigti. Šiaip ne taip užmigau 4:30, visą tą laiką susirašinėjau su Leonu. Uždaviau tokį klausimą, kurio gailėsiuos visą gyvenimą. ,,Tai kodėl nepaklausei ar nori draugauti". Jis atrašė :

- Keletą dienų pabendraujam.

Aš jaučiausi kaip sapne, nors ir sveikata buvo nekokia.

Gabrielės pov.

Prieš šį vakarą nesitikėjau to iš Meidos, bet dabar galiu teigti, jog mačiau viską. Kol buvome dviese su Leonu, jis man pasakė, jog tikisi to iš Meidos. Taip pat pasakė, jog labai nori to su ja. ,,Padaryti" ir palikti, dėl to vis užeidavau apžiūrėti kas vyksta, nes bijojau dėl jos, nors jos ir nemėgau. Įdomu kodėl? Mano atsakymas toks: jaučiasi žvaigžde ne vietoje ir ne laiku, ji labai lengvai gali peržengti ribas.