Tave Sutikus...

8.

Dieve noriu gert, mano burna išdžiuvus. Jaučiuosi keistai. Ir mane supa...
Palauk, supa? Atrodo lyg važiuočiau automobiliu. Lėtai pramerkiu akis, taip tikrai aš automobilį. Tikriausiai tai sapnas.
Pasuku galva į vairuotojo puse ir pamatau Džeika.
Staiga išsiblaivau ant tiek kad užrėkčiau

-Kur po velnių mane veži? - bandžiau atsisekt diržą bet mano pirštai buvo sugrube, sunkiai sekėsi juos valdyti.

Džeikas tyli ir net nepasuka galvos į mano pusę
Matau kaip krumpliai kurie spaudžia vairą nubrozdinti.
Staiga atmintį išnyra paskutiniai vaizdai prieš man prarandant sąmonę.
Aš glamonejausi su nepažįstamu vaikinu kai į kambarį įsiveržė Džeikas ir pradėjo jį daužyti...

-Aš tavęs klausiu - uzrekiau - ir kodėl ta vaikiną sudaužėj?? Ką jis tau padarė?

-Nori taip labai žinot aaa?? - staiga piktai uzreke Džeikas - gal dėl to kad dar labiau negalėjai savęs pažeminti? - paspaude iš pykčio greičio pedala, masina truktelėjo taip mane prispausdama prie sėdynės kad galvojau apsivemsiu. Giliai įkvepiau.

-Elgeisi kaip kekšė - panieka perkreipė jo veidą.

-Gal aš taip norėjau elktis? - gal aš norėjau kad jis mane isdulkintu? - užrėkčiau, nežinojau kas man darosi. Kodėl aš taip kalbu?

Staiga jis sustabdė masina. Lėtai atsisuko į mane.

-Tu apgailėtina mergina.

Jaučiau kaip širdį varsto skausmo adateles.

-Aš tavęs nesuprantu, viena diena tu žiūri į mane piktai, mane stumdai - jaučiau kaip tvenkiasi ašaros akyse - kita diena tu mane gelbėji, kodėl tu taip elgiesi? - pažiūrėjau į jį - aš tavęs nesuprantu.

Nusisukau į langą. Masina stovėjo vidurį kažkokių laukų, aplink nei gyvos dvasios. Kur jis mane vežėsi po galais?

-Nori žinoti? - paklausė - dėl to kad nebūtum didesnė kekšė nei dabar esi - piktai nusišypsojo.

Nesuvokiau kaip atsisukau į jį ir trenkiau jam į veidą.
Tyloje antausis nuskambėjo taip tarsi kažkas būtų išovęs is pistoleto.
Jis net nesusiraukė, o tiesiog išlipo iš masinos ir užtrenkė dureles. Kur jis eina?
Netrukus atsilapojo mano dureles ir pasirodė Džeikas.

-Lipk - uzreke jis.

-Kodėl? - sucypiau tyliai nesuprasdama ką jis sugalvojo.

-Aš pasakiau lipk - griebė mane už rankos - namo pareisi pati.

-Ką? - ziopterejau - aš net nežinau kur mes esam.

-Zinai ką? - nusišypsojo - ne mano reikalas, gal čia ant kelio sutiksi kokia mašina važiuojančia, galėsi aptarnauti.

Lėtai išlipau iš masinos. Džeikas užtrenkė dureles, ir staiga griebes prispaudė mane prie mašinos.

-Ir daugiau niekada, niekada gyvenime nebandyk trenkt man į veida - tyliai urzge - antraip pasigailėsi kad gimiai kekšyte.

Ir nuėjo į mašiną užtrenkė dureles ir taip greit nuvažiavo kad pajaučiau svylanciu padangų kvapą.
Jaučiau kaip ašaros teka veidu lyg upelis.
Kur aš esu? Ir kaip aš parsigausiu į namus? Mano telefonas issikroves, net nežinau į kurią pusę eiti. Man šalta aš tik su plona suknele, o dabar rudens naktis...
Katik supratau kad Džeiko nekenčiu visa savo širdimi.
Kodėl jis mano kad aš kekšė nepažinodamas manęs. Aš gyvenime nesu permiegojusi su jokiu vaikinu. Kad šį vakarą taip elgiausi kaltas alkoholis ir narkotikai...
Dieve, aš per vieną suknista vakarą pažeidžiau visas tėvų taisykles. Jei jie mane dabar pamatytų... Jie manęs atsisakytų kaip savo dukters. Ėjau koja už kojos nežinodama kurioje pusėje mano bendrabutis, man einant iš burnos virto balti šalčio garai.
Eidama suvokiau kad tyliai verkiu ir maldauju dievo kad ši naktis kuo greičiau pasibaigtų.