Tave Sutikus...

3 Dalis. 67.

                       Po 6 mėnesių.

Sėdėjau virtuvėj su arbatos puodeliu rankose. Buvo truputį po pirmos valandos nakties. Salia manęs sėdėjo Vero.
-Jis grįš - ji paėmė mane už rankos.
Prieš kelias valandas mes su Dzeiku žiūrėjom filmą, kai suskambo jo telefonas. Jis atsiliepes ištarė tik pora žodžių pakilo nuo lovos ir pasakė man kad turi išeiti. Ir daugiau nieko. Jis neatsiliepe į mano skambučius, nereaguoja į žinutes.
Per pusę metų tiek daug įvyko. Mes apsigyvenom kartu su Vero ir Nojum dideliam lofte. Dabar visi kartu gyvenam.
Mes su Vero lankom paskaitas, o vaikinai dirba ir mokinasi neakivaizdžiai. Tiesa, jų darbas mums nežinomas. Turim įtarimų kad tai kažkas nešvaraus. Bet jie atkakliai tyli ir nieko nesako.
Mūsų gyvenimai pasisuko 360 laipsnių kampu. Kasdienybė vakarėliai, svaigalai ir narkotikai. Džeikas tik geria, mes su Vero kartais parukom žolės, bet Nojus.. Jis vartoja kažką daugiau. Todėl Vero eina iš proto ir visa laiką vaikšto sudirgus.
Nežinau nuo kada mes pametėm doros kelią, bet tai jau nutiko seniai. Galop susipykau ir su mama. Ji vis sau kartoja kur padarė klaidą mane augindama kad aš pasirinkau tokį gyvenimą. Nėra viskas taip blogai kaip jums atrodo.
Apsigyvendama kartu su jais, pajaučiau visiska laisvę ir norėjau išbandyti viską ko nebandzius. Su Dzeiku vis skiriamės bet apsisuke ir vėl būnam vienas kito glebyje. Vis dar mylim vienas kitą beprotiškai. Bet dabar kaip šią akimirką kai jis taip elgiasi aš vėl noriu skirtis.
-Tau reikėtų ne arbatos, o kažko stipresnio - Vero bandė mane kalbinti.
-Tiks ir arbata - atsakiau ir siurbtelejau jau atsalusio skysčio. Paėmus telefoną į rankas vėl surinkau jo numerį. Ir ši karta jis neatsiliepe. Is pykčio paleidau telefoną į sieną. Vero kruptelejo bet nieko nesakė. Pakilusi nuėjau į ervu balkoną ir prisidegiau cigaretę . Man reikėjo atsipalaiduoti. Man pučiant tirstus dūmus į nakties tamsa išgirdau durų skambutį. Uzgesinau cigaretę į balkono turekla ir atsidariau stiklines duris. Man priėjus duris jas jau buvo atidarius Vero o tarp jų stovėjo girtas Džeikas.
-Nepyk mažute.
Jis bandė eiti prie manęs bet jo kojos užkliuvo už išmėtytu Vero batų.
-Kur buvai? - piktai uzstaugiau ant visų namų. Vero tyliai nuslinko į savo kambarį ir uždarė duris.
-Man reikėjo sutvarkyt viena reikaliuka - jis svirduliavo į virtuvę.
-Koki dar reikaliuka? - sekiau iš paskos ir žiūrėjau kad jis nesukluptu tokios būsenos.
-Paklausyk mažute, viską papasakosiu rytoj.
Jis atsidarė šaldytuvą ir išsiėmė alaus skardine. Supykus pribėgau ir stveriau iš jo rankos skardine.
-Tau dar maža?? - įkišau atgal į šaldytuvą ir uztrenkus dureles paėmiau ji už rankos ir pradėjau tysti į mūsų kambarį.
-Nepyk...
As degiau iš smalsumo kur jis buvo ir su kuo, bet tokios būsenos jis tikrai man nesugebės paaiškinti, o aš nesugebėsiu išklausyti nesukelus isterijos.
Todėl tik paguldziau ji į lovą ir nutraukiau batus nuo kojų ir užklojau pledu. Aš pasiėmiau pagalve ir patraukiau miegoti į svetainę.
Kaip ir sakiau, per tokį trumpą laiką mūsų gyvenimai pasikeitė neatpažįstamai. Galbūt Džeikas toks buvo visada, tik pasikeičiau aš. Galbūt visos bėdos mane uzgrudino. Aišku nėra viskas taip blogai kaip atrodo.
Aš vis dar lankau paskaitas. Vis dar pareigingai mokinuosi. Tik apsigyvenau su jais, dažniau rengiam vakarelius, dažniau išgeriam. Parukom žolės. Bet visa kita liko kaip buvę. Tik visiškai pasikeitė santykiai su tėvais. Bet dabar man tai mažiausiai rūpi. Džeikas vis kalbina grįžti gyventi į jo tėvo namą. Nes aš pasikeičiau Apsigyvendama čia. Ir jis tą pastebėjo. Manau kad jis klysta. Man atsigulus ant sofos mąsčiau. Aš niekada nebuvau tokia kokia esu dabar. Aš laisva.
Ir tuom mėgaujuosi. Ir kai pajusiu kad man tos laisvės gana, aš sutiksiu su viskuom ką man siulina Džeikas. Apsigyvensiu vien tik su juo, jo namuose. Kaip jis ir nori.
Man atrodo kad mes su Dzeiku apsikeitėm vietomis. Dabar aš tokia kaip Džeikas, o Džeikas rimtesnis, toks kokia buvau aš. Bet gal aš ir klystu. Ką gali zinoti.

__________
Va kaip viskas apsisuko!
Kuo toliau tuo labiau man nesiseka kurt šią istoriją su visom melodramom, todėl viską apsukau siektiek kitaip nei buvot pratę. Ir todėl turiu pasakyti kad ši istorija eina į pabaigą. O pabaiga gali būti įvairi! 😏