Tave Sutikus...

11.

Iki vakaro paruošiau namų darbus kad nereikėtų sekmadienį. Susitvarkiau kambarį, o  Veronika išėjo susitikti su Nojum iš vakarėlio kuris man baigėsi liūdnai. Tikriausiai abu vienas kitam pajautė simpatijas, jei būčiau vaikinas, nedvejodama pakviesčiau Veronika į pasimatymą.
Buvo 6h vakaro kai pradėjau ruoštis susitikti su Zedu. Po to įvykio kavinėje  nelabai troškau išeiti iš namų, bet aš prizadejau. O pažadų nelauzau.
Pasiėmiau dušo reikmenis ir išėjau praustis.
Ačiū dievui nusiprausiau be nuotykiu. Niekas neužklupo, ir nieko nebuvo duše.
Tad grizus į kambarį issidziovinau plaukus, ir pasidaziau šiek tiek blakstienas. Net neketinau prisidažyti tiek kiek mane pridažė Vero į vakarėlį, šiandien leisiu natūralumui karaliauti.
Rengsiuosi taip pat neįspūdingai dėsiuosi   paprasta melsva suknele iki klupsčių ir švarkelį.
Pasiėmiau rankine, ir pažiūrėjau kiek valandų. Buvo be dešimt 7 tad patraukiau į mašinų aikštele kur manęs turėjo atvažiuoti Zedas.
Isejus pasitiko pasitaises oras. Bent nelijo.
Kiek palaukus pamačiau privažiuojant Zeda.

-Sveika, - pasitiko balsas man ilipus į mašiną - čia tau.

Ištiesė ranką su nuostabiomis raudonomis rožėmis.

-Ačiū - nuraudau - jos labai gražios.

-Džiaugiuosi kad patiko, nežinojau kokias tu gėles mėgsti, bet pardavėja patarė pirkti rožes, tad... - Zedas nusisuko į kelią.

Akivaizdu, kaip ir sakiau Zedas man neabejingas...

-Išrinkau restoraną, kuriame gamina pasakiška kinų maistą, tikiuosi nieko prieš? - pakėlė antakį klausdamas.

-Viskas gerai, man patinka išbandyti naujus dalykus - nusišypsojau.

Važiavom tylėdami. Pora kartu Zedas pažiūrėjo į mane, bet apsimečiau kad nepastebiu. Mane vis dar glumino mintis kad jis man puoselėja šiltus jausmus. Tam nebuvau pasirengusi.
Po keletos minučių pasiekėme tikslą, prieš akis matėsi įspūdingas restoranas pro kurio langus šiltai švietė šviesos ir tarsi viliojo į vidų. Turiu pripažinti, Zedas pasistengė.
Išlipę iš automobilio , patraukėm tiesiai į vidų  prie užsakyto staliuko.
Netrukus priejas padavėjas padavė meniu ir taktiškai pasišalino.

-Išgersi su manimi vyno? - tarė Zedas rodydamas meniu.

-Mielai išgerčiau, bet ne daugiau viena taure - atsakiau.

Išsirinkę ką valgysim pranešėm padavejui, ir toliau sėdėjom nejaukioj tyloj. Nei vienos nežinojom kaip užvesti pokalbį. Po minutės tylos Zedas neištvėrė ir pertraukė tyla:

-Papasakok ką nors apie save - paprašė

-Ką norėtum žinoti? - paklausiau gurksteledama vyno kuris netrukus po mūsų užsakymo buvo atneštas

-Ką mėgsti, kokie pomėgiai - nusijuokė - kazka, netylek, jaučiuosi kvailai.

-Naaa, - nutesiau - mėgstu žiūrėti filmus, skaityti knygas - guztelejau - nieko ipatingo. Esu gan nuobodi. O tu?

-Man patinka sportuoti, - nusišypsojo - patinka leisti laiką gamtoje  - patylėjo - patinki tu...

Sutrikau po tokio staigaus prisipažinimo, ir nežinojau ką pasakyti.

-Atvykau čia ne vaikinų ieškoti - galop pratariau - visa mano gyvenimą mano tėvai man į galvą kalė kad turiu visą save atiduoti mokslams, kurti savo ateitį jau dabar, nieko nelaukiant. Ta ir stengiuosi daryti.

-Aš suprantu - Zedas linktelėjo galva - bet juk ateitį matai su artimu žmogumi šalia ar ne taip? Galbūt laukui bėgant...

Supratau ką jis turi galvoje. Jis norėjo kad aš sutikčiau su juo bendrauti daugiau nei kaip draugai.