COLD HEART //LT☑️

2

*Po 6 metų*
*Josephine's pov*
Praėjo 6 metai nuo mokyklos baigimo. Daug ko nutiko per tą laiką. Pirma, vos po išleistuvių ceremonijos išėjau iš namų. Išsisakiau viską savo motinai ir palikau tą pragaro skylę. Apsistojau pas savo geriausią draugę Miją. Antra, pasidariau akių operaciją, dabar nebereikia nešioti akinių. Trečia, susikūriau savo verslą-kompaniją "Langford Industries". Ji akimirksiu pakilo į topus ir dabar yra pirma šalyje. Dabar esu viena sėkmingiausių, norimiausių šalies moterų. Apie mane rašo kiekvienas New Yorko žurnalas. Puiku tiesa? Daug kas manyje pakito. Nebeesu ta naivi  visko bijanti, nemokanti už save pastovėti mergina. Tapau šaltakrauje. Už menką klaidą be gailesčio atleidžiu davo darbuotojus. Atsimenu, kaip vieną dieną pas mane atsibeldė Nojus, a.k.a krepšinio komandos kapitonas. Po tiek laiko jis "prisiminė" mane. Atėjęs iškart puolė ant kelių, apsikabino mano liemenį ir pradėjo sakyt, kad neva "mokykloje buvau jo simpatija, jis mane mylėjo, kad jam manęs reikia, kad nieko kito nemylėjo, o ypač Samantos." Ir panašius žodžius. Kvailys manė, jog patikėsiu. O jo būklė buvo ne viena iš geriausių. Visas sulysęs, atrodo kaip valkata. Turiu spėjimų, kad 1) susituokė su Samanta ir gyvenimėlis pakrypo ne ta linkme.
2) Samanta tapo neščia per išleistuvių naktį ir jis pasirinko vaiką, tad dabar dirba kiek gali, tiek naktim, tiek dienom. O Samanta girtuokliauja ir kaltina jį viskuo. 3) Samanta jį paliko, tas nusigėrė. Dabar jam reikia saugaus prieglobsčio ir pinigų, kurių aš turiu. Ir jis galvoja, kad mane lengvai papirks savo švelniais žodeliais. Aš nieko nelaukus jį išvijau. Jo veido miną puikiai iki šiol prisimenu. To sumišimo, baimės bei nuolankuomo jo veide niekuomet nepamiršiu. Oskaro vertas pasirodymas buvo. Daug buvo tokių, bet visus išvijau. Mokykla mane išmokė niekuom nepasitikėti.
Šiandien atleidau savo asistentę. Ji man šiaip nepatiko bei neatliko savo darbo kaip reikia. Ji niekada neprisiminė, kad lygiai 9 geriu karamelinį mochiatą. Tad atleidau ją be jokio gailesčio. Išgirdau suskambant telefoną. Mija.
-Klausau.
-Labas, mergyt, ką vakare?
-Nieko, ilsėtis turbūt,-perbraukiau per plaukus su ranka.- o ką?
-Ne ne ne, ilsėtis tu neisi. Šiandien varom į klubą.
-Mi, juk žinai mane, negaliu.
-Gali! Planai nesikeičia. Atvažiuosiu apie 7. Iki. Myliu.
-Ech, ir aš tave myliu. Iki.
Padėjau ragelį. Aš ją myliu, bet kartais nekenčiu. Uhh. Gerai. Laikas grįžt prie darbo...