COLD HEART //LT☑️

5

*Josephine's pov*
Atvažiuoju į kompaniją. Esu pikta ant savęs už tai, kas vakar nutiko. Uhhh. Vos įėjus į pastatą, prie manęs pribėga parašų svarbiam projektui. Pasirašius nueinu į savo kabinetą-kambarį. Užtrenkiu durimis. Dabar yra 8:46. Po 14 minučių turiu darbo pokalbį su vyru. Ne pirmą kartą vyras ateina į "darbo pokalbį", norėdamas ne darbo, o manęs. Tai įdomu, kaip šį kartą bus. Suuzgriu ir nueinu prie lango. Atsiremiu į palangę ir leidžiu mintims nuklysti į vakarykštę naktį. Prisimenu jo bučinius, jo prisilietimus... Iš svajų mane pažadino pabeldimas ir atsiveriančių durų garsas. Atsisuku ir mano akys išsiplėčia.
-Tu?- vienu metu abu ištariam.
Ką jis čia veikia? Kaip sužinojo kas aš?
-Ką čia veiki?- nepatikliai paklausiu.
-Hmm, aš į darbo pokalbį.
Ne, ne, ne, ne, ne! Kodėl sutiktas pirmas vaikinas, oi atsiprašau, vaikinas su kuriuo pasimylėjau, turi būti tas, kuris ateina į darbo pokalbį dėl laivos asmeninio asistento vietos?! Už ką tu taip mane baudi, likime?
-Pala, pala, nesakyk, kad tu esi Josephine Langford?
-O taip tai aš.
Štai kame reikalas, mano fotografijų internete nėra. Yra viena, kuri yra įdėta į kompanijos pagrindinį puslapį, skiltyje CEO. Tačiau kitur esu kiek įmanoma geriau užsislaptinusi. Šiais laikais yra tikima, kad mergina negali būti sėkmingiausios ir pelningiausios kompanijos CEO. Diskriminacija, tiesa? Prieinu prie savo stalo ir atsisėdu.
-Prašau, sėskis.-parodau į priešais mane stovinčią sofą.
*Thomas's pov*
Kodėl? Kodėl neatpažinau jos, kai susitikom klube? Hm, gal todėl, kad alkoholis jos neatpažino, Thomas. Kvailys. Ji tokia graži, kostiumai tikrai yra jos dalykas, tarsi jai yra paskirta dėvėti kostiumus. Aš atsisėdu ant parodytos sofos.
-Gerai, tau gal pradėkim interviu?- mano mintis pertraukė jos balsas.
-Gerai...
-Taigi, tavo vardas pavardė?
-Thomas Doherty.
-Išsilavinimas?
-New York University.
-Hmm, įspūdinga. Kokios tavo stipriausios pusės?
-Esu punktualus, greitas...- šūdas, tai nuskambėjo negerai, pasižiūriu į ją, jos lūpos persikreipoa į šelmišką šypsnį. Aš pasitrinu pakaušį.-ahem, norėjau pasakyt, kad lengvai ir greitai atlieku duotas užduotis.
-Kokios tavo silpnosios pusės?-ji pasilenkia į priekį.
-Hmm, manau esu per daug pavydus. Manau, tai tiek.
Ji susimąsto. Mane išmuša karštis. Tik nesakyk, kad negavau darbo...
-Gerai, paskutinis klausimas. Ar tai, kas tarp mūsų įvyko praėjusią naktį, paveik mūsų bendravimą darbe, tu galėsi išlikti profesionalus ir pamiršti, kas tarp mūsų įvyko?- šis klausimas mane išmušė iš vėžių. Tai aišku, pff, elgtis profesionaliai su savo bose, su kuria, nepamirškime, praleidau karštą naktį pas mane lovoje. Pfff, lengviau nebūna. Pabrėžiu sarkazmą.
-Taip.-tiesmukai ištariu. Oi bus nelengva. Jos veide pasirodo nusivylimas ir skausmas, kuris po akimirkos išnyksta. O gal man tik pasivaideno?
-Tą ir norėjau išgirsti. Sveikas atvykęs į kompaniją, Thomas.-atsistoja ir ištiesia ranką, aš ją suspaudžiu tvirtam rankos paspaudimui, kelis kartus pakratom ir atitraukiam rankas. Mūsų kūnai iškart reaguoja į prislietimo praradimą.
-Ačiū, nenuvilsiu Jūsų.-nusišypsau, ji irgi.