COLD HEART //LT☑️

8

*Josephines pov*

Akys pradeda merktis pačios, dabar sėdžiu paskutiniame posėdyje. Pasižiūriu į laikrodį, jis rodo 20:06.

-Gerai, šiandienai užteks. Dirbt galėsim pradėt kitą savaitę.- pasakau ir pakylu nuo kėdės. Atsistoju prie durų, visi išeidinėja, aš paspaudžiu visiems rankas. Išeinu paskutinė ir nueinu į savo kabinetą. Prieinu prie palangės ir atsiremiu į ją, tyrinėju vakarinį miestą. Iš 16 aukšto viskas atrodo taip maža. Mano mintys nuklysta į mokyklos laikus. Prisimenu, kaip per Valentino dieną merginos vaikščiojo apsikabinusios milžiniškus meškinus, pilnomis širdutės formos saldainių dėžutėmis rankomis. Tada mintis perskrodžia prisiminimas. Tas prisiminimas iš dalies paaiškina, kodėl taip nekenčiu Valentino dienos ir netikiu meile.

*Flashback*
-Einam kur nors tyliau.-išgirstu tylų pašnabždėjimą. Tai buvo Nojaus artimas draugas, Mike. Aš paskui jį nusekiau, nes norėjau sužinoti, ko jam reikia. Mes užėjom į valytojos kambariuką. Ir vos užėjus, pajaučiau jo lūpas ant savųjų. Norėjau atsitraukti, pastumti jį šalin, bet jo rankos stipriai apsivyniojo aplink mane, taip neleisdamos man pajudėti iš vietos. Kadangi buvau jį iki ausų įsimylėjus, po kelių akimirkų atsidaviau. Jis pradėjo mane nurenginėti. Po akimirkos buvau nuoga, jis irgi. Pradėjau klykti, bet jis uždengė mano burną savo plaštaka. Girdėjau jį atplėšiant kažkokį įpakavimą ir matau, kaip jis kažką užsimauna ant savo draugo. Mano akys išsiplėtė iš siaubo, kai supratau, kas tuoj bus. Jis įsitaisė tarp mano kojų, tačiau jam tai nebuvo lengva, nes suspaudžiau kojas kiek įmanoma stipriau, kad tik neduočiau priėjimo, jis suurzgė, ir jėga atplėšė kojas vieną nuo kitos, ir greitai įkišo savo draugą į mane, man nespėjus suglaust kojų. Aš suinksčiau iš skausmo. Jis įgavo pagreitį.

*Flashbacko pabaiga*

Tą Valentino dieną iš manęs buvo atimta nekaltybė. Aš buvau pažeminta visų akyse, nes jis pasakė, kad susilažino su draugais, jog jis sugebės atimti mano nekaltybę. Tą dieną aš sau prisiekiau daugiau niekada nepasiduoti meilei ir tapt savo geresniąja versija. Deja, tapau šaltakrauje, meile netikinčia kale, bet aš neturiu priekaištų, man taip gerai, nes žinau, kad mano širdis liks sveika. Mano mintis pertraukia tylus beldimasis į duris. Nusibraukiu ašarą, man tie prisiminimai yra skaudūs, net ir po tiek laiko.

-Prašom.-pasakau.

-Sveiki, atnešiau kavos, pagalvojau, gal norėsit po sunkios dienos.-išgirdau Thomas balsą.

-Ačiū. Jau gali eiti namo.- pasakau šaltu veidu.

-Gal Jums reikia pagalbos? Vis tiek manęs namuose niekas nelaukia, tad mielai galiu padėt.

-Ačiū, bet nereikia, jau ir taip baigiau, liko kelias formas užpildyt. Geriau eik namo ir pailsėk.

-Bet Jums labiau reikia poilsio nei man...

-Thomas, ačiū už rūpestį, bet tai ne pirmas kartas, viskas gerai. -pertraukiu jį jam nespėjus pabaigt sakinio.

-Gerai, kaip pasakysit.-jis padeda puoduką ant stalo, apsisuka ir išeina. Aš atsidūstu ir prisėdu prie stalo. Pasiimu puoduką į rankas ir pasižiūriu į garuojantį gėrimą. Ant kavos putos su karamele nupiešta širdelė. "Miela"-pamanau ir atsigeriu gėrimo.