Elektrinė širdis

4 Skyrius

Rašant mano mintys kažkur išplaukė.  Tarsi mano galvoje būtų atsivėrusi tuštuma.

- Ar žinojai jog tokiu paros metu nėra sveika gerti kavą?- net pašokau iš vietos išgirdusi kažkieno balsą. Širdis ėmė taip smarkiai plakti jog net  rankomis turėjau  susiimti už krūtinės.

- Tu gal išsikraustei iš proto!? Vos man neįvarei širdies infarkto!- šūktelėjau kai pamačiau stovintį vaikiną. Jis stovėjo pusnuogis ir buvo tik su šortais. Juk čia koledžas. Ko daugiau reikia tikėtis iš čia esančių berniukų. Jie net neturi gėdos jausmo taip vaikščioti prieš merginas.

- Atleisk. Nenorėjau taip smarkiai tavęs išgąsdinti,- tarė Dorianas.
- Kitą kartą vaikščiok garsiau arba bent perspėk,- tariau ir vėl prisėdau atgal prie stalo.

- Ką rašai? - paklausė jis ir priėjo arčiau manęs. Greitai užverčiau knygą ir pažvelgiau tiesiai Dorianui į šviesiai mėlynas akis.

- Nesvarbu,- tariau šaltai.  Nenorėjau jog kas nors knaisiotus po mano asmeniškus užrašus. Juk to niekas nenorėtų . Tai prilygtų kaip žmogžudystei. Juk kam nors perskaičius ne savo  užrašus yra apnuoginamas žmogus kuriam tai priklauso. Jis lieka tuščias ir be paslapčių, nes vistiek retai gali surasti žmogų kuriuo gali pasitikėti. O dauguma nemoka saugoti tai kas patikėta. Lieka pasitikėti tik savimi. Nors vistiek aš pati jaučiuosi lyg atversta knyga. Puikiai žinau jog mokiniai nutuokia apie mano sapnus. Tai matau iš jų veidų išraiškų.

- Tik nesakyk jog rašai dienoraštį.  Aš maniau jog merginos jau išaugo iš to,- nusijuokė Dorianas. Tuomet šaltai nusišypsojau ir nepasimetusi tariau:

- Tiesą sakant rašau knygą, bet dar niekaip nesugalvoju pavadinimo... gal nori padėti?  Nors ne... jau sugalvojau... pavadinimas bus... ,,Nekišk savo idiotiškos nosies ne į savo reikalus!",- tariau ir pasididžiuodama padovanojau sau šypseną.

- Nagi atvėsk... aš tik pajuokavau,- tarė vaikinas. Jo veide buvo susipynusios dvi emocijos. Nuostaba ir nejaukumas.

- Na, o aš nejuokavau,- tariau ir jis suraukė antakius.
- Jei tu supykai vien dėl to jog tave išgąsdinau tai... atsiprašau. Aš nenorėjau, - Dorianas alkūnėmis atsirėmė ant stalo priešais mane ir sušiaušė savo šviesius plaukus.

Nieko daugiau nesakiau. Tiesiog sėdėjau, gėriau kavą ir žiūrėjau į jį tuščiu žvilgsniu. Man nebuvo reikalo teisintis jam. Tarp mūsų tvyrojo tyla ir aš nesiruošiau jos nutraukti. Nugara atsirėmiau į kėdės atkaltę ir toliau stebėjau Dorianą. Laukiau kol jis dings iš mano akiračio ir aš toliau galėsiu tęsti savo rašymą.

Dorianas buvo sutrikęs ir tyla tarp mūsų jam buvo nejauki.  Dabar turbūt mąsto apie tai, ką kvailo jam pasakius jog nutrauktų tylą.  Tačiau jis tylėjo it kapas, girdėjosi tik mūsų tolygus kvėpavimas. 

Prisiminiau mūsų pirmą pažinties dieną.  Tada buvo mano pirmoji diena koledže. Mes vos nesusipešėme dėl vietos klasės gale. Na žinoma nei vienas iš mūsų  tos vietos taip ir negavome nes dėstytoja kaip bausmę abu pasodino į priekį. 
Nesusilaikiau ir prukštelėjau  iš šio prisiminimo.

- Kodėl juokiesi?- paklausė Dorianas nužvelgęs mane įdėmiu žvilgsniu. Tačiau aš tylėjau, bet šypsenos veide paslėpti nesugebėjau. Dorianas buvo sutrikęs nuo tokios mano nuotaikų kaitos. Jis žiūrėjo į mane pakėlęs vieną antakį nieko nesupratęs.

- Ar žinai jog su tokia veido išraiška atrodai kaip idiotas?- nusijuokiau.
- Tave tai bent prajuokina,- nusišypsojo Dorianas ir aš iškart surimtėjau.

- Gali jau keliauti ten kur ir ruošeisi eiti iki kol nebuvai pamatęs  manęs,- tariau ir parkeliu pastuksenau į stalviršį.
- Aš niekaip neperprantu tokios tavo nuotaikų kaitos,- Atsiduso jis ir išsitiesęs pasirąžė.

- Ir nereikia perprasti. Su tuo reikia susitaikyti,- tariau ir nuleidau akis į puodelį. Nė pati nesupratau ką čia leptelėjau.

Dorianas nužingsniavo prie durų ir stabtelėjo lyg kažką prisiminęs, tada atsisuko į mane ir tarė:
- Klausyk,  nenorėjau įžeisti tavęs dėl to dienoraščio. Aš norėjau tik papokštauti.
- Nevykęs pokštas. Nepykstu, o dabar gali jau keliauti, - tariau ir atsiverčiau knygą. Akies kampeliu stebėjau kaip vaikinas išėjo todėl atsipalaidavau ir įnikau rašyti.  Taip ir nesupratau ko Dorianas vidury nakties buvo čia atėjęs.