3 skyrius

39 4 2
                                        

Defnė jautėsi gerokai apsvaigusi. Ją apsvaigino alkoholis ir Sinano artumas. Moteriai nevalingai piršosi mintys apie tolimesnius judviejų santykius. Visa tai buvo kvaila, nes ji nepriklausė banaliųjų romantikių grupelei.
-        Oho, bičiuliai, tai buvo... – jiems, vis dar besilaikantiems už rankų, priėjus prie draugų pirmasis prabilo Barišas. – Beje, kas ten buvo?
Visų, keturių draugų, smalsūs žvilgsniai buvo nukreipti į naująją porelę. Kaustoma nerimo dėl būsimo atsakymo, rudakė bandė paleisti greta stovinčio vyro ranką, tačiau šis, tvirčiau sunerdamas judviejų pirštus, neleido to padaryti. Rudaplaukis atsisuko į savo žaidimo partnerę ir laisvąja ranka glostydamas jos skruostą, švelniai pasiteiravo:
-        Meile, galbūt jau metas pranešti draugams apie sužadėtuves?
Sekančią akimirką po užduoto klausimo Defnė ėmė kosėti, o visi likę grupelės nariai vienu metu ėmė klausti:
-        Ką?
Prisitraukdamas savo „naująją sužadėtinę" į glėbį, vyras jai į ausį sušnibždėjo:
-        Vėliau viską paaiškinsiu.
Įprastomis aplinkybėmis menininkė būtų ėmusi aiškintis, kas čia vyksta, tačiau šiuo momentu ji jautė, jog bus daug geriau tęsti pradėtą žaidimą. Juk pati kalta. Tad vietoje atsakymo, labiau prigludo prie „savo sužadėtinio".
-        Sužadėtiniai? Defne, kas čia vyksta? – ėmė įtariai klausinėti Omero žmona.
Defnė. Pagaliau Sinanas sužinojo savo susižavėjimo subjekto vardą.
-        Na... – bandė aiškintis blondinė.
-        Tai aš dėl visko kaltas, - įsiterpė verslininkas. Kai pradėjome susitikinėti Defnė norėjo jums papasakoti, tačiau aš nesutikau, nes nemaniau, jog tai bus rimta. Kai susižadėjome, pasidarė per keblu, tad vis delsėme.
-        Šiandien, kai pamačiau, kad žurnalistai vėl vadino Sinaną „plieniniu vyru", nesusiturėjau ir atskleidžiau paslaptį, - sklandžiai tęsė pasakojimą aukštakulnių mėgėja.
-        Ipeka, gal jau užteks juos tardyti? – pirmą kartą šį vakarą į pokalbį įsitraukė Zeinepa.
-        Ačiū tau, Tengiuli, už supratingumą, - padėkojo mėlynakis.
-        Sinanai, kodėl visada į mane kreipiesi pavarde?
-        Nes žinau, jog tau tas nepatinka, - mirktelėjo.
-        Asilas.
Kaustanti įtampa draugų būrelyje pamažu ėmė sklaidytis. Deja, aplinkinių žvilgsniai ir šnabždesiai vis labiau ir labiau ėmė erzinti. Sinanas jau buvo įpratęs, kad aplinkiniai jame mato tik antžmogį, kurio neįmanoma sužeisti, tačiau jis neketino leisti, jog taip nutiktų ir Defnei.
-        Galbūt mums jau metas? – pasiteiravo „sužadėtinės".
-        Pavargai nuo tų visų įkyrių smalsuolių? – klausimu į klausimą atsakė ši.
-        Pastebėjai.
Paskutinius žodžius Sinanas pateikė, kaip nenuginčijamą teiginį. Vyras bandė šypsotis, tarsi nieko tokio čia neįvyko, tačiau viduje jam buvo apmaudu, dalinai gėda, jog moteris, kuri nuoširdžiai jį sužavėjo, pirmiausiai susipažino su melagingąja jo puse. Pirmą kartą gyvenime mėlynakis gailėjosi, jog leidosi vadinamas „plieniniu vyru".
-        Negaliu šįvakar vykti namo, - atvirai prisipažino menininkė.
-        Kodėl?
-        Šią naktį merginos praleis pas mane. Taip susiklosčius aplinkybėms, nemanau, jog turėčiau viena likti su jomis.
-        Tu teisi. Jeigu nori, gali miegoti mano namuose, aš vis tiek važiuosiu į darbą.
-        Penktadienio naktį vyksi į darbą?
-        Aš dažnai dirbu naktimis, - griežtai atsakė rudakis.
Norėdama išsklaidyti susidariusią nejaukią įtampą, moteris lengvabūdiškai pasiteiravo:
-        Nebijai, jog likusi viena, apvogsiu tave?
Jau švelnesniu balsu ir beveik šypsodamasis atsakė vyras:
-        Žinau, kur tave rasti.
Netikri mylimieji atsisveikino su draugais ir taksi automobiliu grįžo į verslininko namus. Alkoholis, patirtų įspūdžių sukeltas nuovargis ir raminantis automobilio važiavimas užmigdė blondinę. Sinanas nusprendęs nežadinti savo draugės, pakėlė ją ant rankų ir nusinešė prie laukujų namo durų. Ten sportiškai sudėtas vyras turėjo gerokai paplušėti, kol atrakino duris, laikydamas brangiąją ant rankų, nes paaiškėjo, kad tik filmuose tai padaryti yra labai lengva. Aukštaūgis nunešė moterį į antrame namo aukšte įrengta svečių kambarį ir, nuavęs aukštakulnius batelius, paliko ramiai miegoti. Mėlynakis tą naktį į darbą nusprendė nebevykti ir spurdančia iš jaudulio širdimi nuėjo į savo miegamąjį. Jam užteko žinoti, jog Defnė ramiai miega gretimame kambaryje, ir namai jau nebeatrodė tokie svetimi.
Ryte nubudęs Sinanas jau neberado savo paslaptingosios. Svečių kambaryje lova buvo tvarkingai paklota ir vienintelis įrodymas, kad vakar naktis nebuvo vien tik viliojantis sapnas, buvo merginos paliktas raštelis svetainėje ant kavos stalelio. Deja, ir raštelyje vyras negalėjo rasti nieko paguodžiančio ar švelnaus. Jame tebuvo prašymas, ne – veikiau paliepimas, paskambinti ir mobiliojo numeris. Suerzintas tokios moters arogancijos, šis jau ketino išmesti raštelį ir palikti ją vieną žaisti šį žaidimą, tačiau pastebėjo, kad kitoje lapelio pusėje yra dar šis tas. Ten šratinuku paskubomis buvo nupieštas suknelės eskizas. Jaunąjį verslininką labiausiai šokiravo tai, kad šis paskubomis ir ne itin kruopščiai nupieštas eskizas buvo geresnis, nei jo dizainerio atidžiai sukurti darbai. Jam buvo baisu net pagalvoti, ką ši nuostabi menininkė sukurtų neskubėdama, susikaupusi ir atsidavusi. Daugiau nieko nebelaukdamas mėlynakis čiupo savo ir surinkęs raštelyje nurodytą numerį nekantraudamas laukė, kol jo mūza atsakys. Ilgai laukti neteko, jos balsą vyras išgirdo jau po trečiojo signalo:
-        Klausau, - įtariai prabilo pašnekovė.
-        Tu pieši, - konstatavo faktą šis.
-        Nemaniau, jog atkreipsi dėmesį.
-        Turi daugiau?
-        Ko? Eskizų?
-        Ar turi? – nekantriai, tarsi vaikas Kalėdų rytą klausinėjo rudaplaukis.
-        Turiu. Jie truputi geresni nei šis, tačiau vis tik labai mėgėjiški, - nesuprasdama, kodėl tai domina šį vyrą, atsakinėjo šviesiaplaukė.
-        Defne, atidžiai paklausyk manęs. Vien šį suknelę, kurią laikau savo rankose, verta daugybės pinigų. Jeigu sakai, kad yra daugiau ir geresnių, tu gali tapti velniškai turtinga.
-        Pinigai manęs nedomina.
-        Pinigai domina visus.
-        Manęs ne, - šiais žodžiais baigė pokalbį talentingoji menininkė.

Būk mano, meileWhere stories live. Discover now