Kritusiuju Aušra (2Dalis)

5 Skyrius

Jutau jį, mano širdis jautė Gebą esant šalia, visai šalia, bet akys jo nematė.

Bet jei jis būtų čia, juk pasirodytu? Tikėjausi, kad būtų.

- Gebai?- Dar kartelį pabandžiau pašaukti mylimąjį, bet tuo pat metu kambario duris pravėrė Jeremielius priversdamas mane uždaryti langą kartu su atsiradusia viltimi.

- Ar galiu užeiti?

Nieko neatsakiau, tik linktelėjau.

- Megan, atleisk, kad tave užsipuoliau lauke, atleisk kad tiek prikalbėjau, žinau kaip tau sunku, o aš dar viską ant viršaus.

Jutau iš draugo sklindančią atgailą, mačiau kokie nusvirę jo pečiai ir kaip jo akys laksto mano veidu bandydamos, bent kažką įskaityti.

- Tu nekaltas,- ramiai priėjusi prie draugo, spustelėjau jam delną. – Tai aš kalta,- tariau.

- Dėl ko tu save kaltini?

- Priverčiau jį pažadėti,- prisiminus tą kartą kai prašiau jo man padėti surasti brolį suspaudė krutinę.

- Ką pažadėti? – Tačiau jis ir taip suprato, ką turėjau omenyje.- Tai ne tavo kaltė, neversk visko sau.

- Kaip tai ne mano? Juk aš jo prašiau padėti surasti brolį, juk tai dėl manęs jis ten...

- Ar tu nusiraminsi pagaliau?- priėjęs prie manęs jis suėmė mane už pečių ir papurtė. – Atsitokėk, tai buvo jo noras, jis ten ėjo laisva valia, sutiko tau padėti, sutiko dėl to, kad tave myli. Juk sutikau ir aš...

- Bet tai ne tas pats,- bandžiau priešintis.

- Kodėl?

Negalėjau ir nebesugebėjau daugiau nieko jam pasakyti, o jis nesulaukęs atsakymo apsisuko ir išėjo iš kambario, o aš ir vėl likau viena.

Toliau dienos vis slinko neatnešdamos jokių naujienų. Kiekviena akimirka darėsi vis sunkesnė nei prieš tai buvusioji.

Afrielė, kartu su Rėjumi mokinosi Brailio rašto, ir tai buvo vienintelis geras dalykas nutikęs per šiuos kelis mėnesius. Paskaro su Manakieliu dažniausiai nebūdavo namuose, o Jeris su manimi nebesikalbėjo nuo mūsų pastarojo pokalbio. Nors ir pykau ant jo, negalėjau jam leisti kaltinti Gabrieliaus dėl to ką pati pridirbau.

Staiga mano dėmesį patraukė variklio burzgimas sklindantis iš kiemo, pažvelgusi pro langą pamačiau Džošą. Ką jis čia veikia?

- Ko jam čia prireikė? – Man iš už nugaros atsklido Jerio balsas, lyg būtų garsiai ištaręs mano mintis.

- Eime, - tarstelėjau.