Seesaw (Lithuanian)

13

Žinojau jog kelias iki namų tolimas ,tačiau vis vien nenorėjau važiuoti autobusu kadangi man reikėjo laiko pabūt vienai ir sugalvot ką daryt toliau. Mano telefonui supypsėjus vengiau pažvelgt į jį ,tačiau vis vien susigundžiau ,kai jis dar kartą supypsėjo.

<Sara> Kur dingai?

<Noah> Atsiprašau dėl užrašų ,tiesiog šiuo metu turiu daug minčių kurios neleidžia susikaupt.

Tai buvo pirmas kartas ,kai Noah parašė man žinutę nors visą laiką turėjo mano numerį. Jis niekada man nerašydavo nebent per instagram arba facebook klausdamas ar galiu atsiųst užrašų nuotrauką.

Norėčiau ,kad žinutės kontekstas būtų kitos ,tačiau negaliu pakeisti to kaip aplinkiniai jaučiasi aplink manę. Ignoravau Saros žinutę ,bet sustojau prie parko stebėdama Noah parašytus žodžius ,kol sugalvojau ką atrašyt.

<Aš> Ar kada nors svarstei apie mane ,kaip daugiau nei drauge?

Rašant žinutę buvau drąsesnė nei kalbant realybėj ir tikriausiai tai galioja ne tik man. Tiesiog tai buvo lengviau kadangi nereikėjo žiūrėt jam į akis.

<Noah> Nėra tikslo vėl apie tai kalbėt ,nes nusprendėm pamiršt ir likt draugais.

Nežinau kodėl ,tačiau giliai viduje jaučiau jog žinojau kad vilties būt šalia jo nebuvo.

-Šiknius.-Suurzgiau gyliai įkvėpdama ,kadangi jaučiau kaip ašaros susikaupia akyse ir vaizdas susilieja ,tačiau neleidau joms nuriedėt skruostais. Paverčiau galvą pažiūrėdama į dangų ir greit pamirksėjau įkvėpdama daugiau oro jog ašaros dingtų. Man reikėjo grįžti į realybę ir pamiršt Noah ,kuris visą šį laiką buvo priežastis judėt į priekį.

Praėjus pusvalandžiui buvau nuėjus pusę kelio iki namų ir sustojau į mažą parduotuvėlę nusipirkdama atsigert. Išėjus iš parduotuvės gurkštelėjau vandens ir apsidairiau matydama mokinius iš kitų mokyklų. Prikandau lūpą nusiimdama savo švarką ir nešiau jį rankose ,kadangi saulė kaitino labiau nei prieš įeinant į vėsią parduotuve. Turėjau pereit gatve į kitą pusę ir laukdama prie šviesoforo pamačiau Jason ,kuris laikė savo mokyklinį švarką rankoj kartu su savo kuprine ir atrodė jog jis skubėjo.

Perėjus gatvę sulėtinau savo žingsnius lėtai praeidama pro sporto klubą į kurį jis įėjo ir sustojau prie durų perskaitydama skrajutes. Stiklinės juodos durys greit atsivėrė neleisdamos man pabaigt skaityt ir mano akys susitiko su Jason.

-Ar seki mane? -Suraukė antakius.

-Taip.-Nespėjau pameluot ir tai privertė jo veidą dar labiau atšalt.

-Neturiu tam laiko.-Suburbėjo praeidamas pro mane ir sekiau paskui jį. Atrodo jis tai nujautė ,todėl pasisuko per petį pažvelgdamas į mane.

-Esi girdėjus apie tokį dalyką kaip ,asmeninė erdvė? -Paklausė pagreitindamas žingsnius ir nelaukęs kol mašinos sustos perbėgo per gatvę dingdamas už parduotuvės durų. Stovėjau prie gatvės laukdama kol jis išeis ir jis buvo gan greitas kadangi po kelių minučių išbėgo su vandens buteliuku greit perbėgdamas gatvę.

-Ar galiu eit kartu? -Klausimas išėjo pro mano lūpas iš kart kai jis priartėjo.

-Ką? -Jo antakiai susiraukė ir taip privertė mane pasitaisyt.

-Niekada nebuvau sporto klube ,noriu pamatyt kaip jis atrodo iš vidaus.-Skambėjau lėkštai ,tačiau man reikėjo nuvyt mintis kažkur kitur ,o susidomėjimas kitais dalykais man padėjo.

-Kiek tau metų, penkeri? -Praėjo pro mane ir pasekiau paskui jį taip įeidama į klubą. Žinojau jog esu keista ,bet man tiesiog buvo smalsu kaip atrodo viskas iš vidaus. Eičiau viena ,bet bijau jog manęs kažko paklaus ir aš nežinosiu kaip atsakyt todėl geriau jei apsimesiu jog esu su draugu ,šiuo atveju Jason.